Kokius darbuotojų asmens duomenis gali tekti rinkti, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 plitimo?

Siekiant užtikrinti COVID-19 plitimo prevenciją, darbdaviui gali tekti rinkti papildomus darbuotojų asmens duomenis. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kitų šalių priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos valdyba išplatino pranešimus, kuriuose informuoja, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas tikrai neužkerta kelio tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ir duomenis apie sveikatą, kurie reikalingi siekiant suvaldyti epidemiją. Vis dėlto priežiūros institucijų pranešimai yra abstraktaus pobūdžio, atskirų valstybių priežiūros institucijų požiūriai skiriasi, todėl vadovaujantis vien jais yra sudėtinga nuspręsti, kokiais tikslais ir priemonėmis galima rinkti su COVID-19 pandemija susijusius darbuotojų asmens duomenis, kokį konkretų teisinį pagrindą pasirinkti tokių duomenų tvarkymui, kiek laiko juos saugoti, kaip informuoti darbuotojus ir pan.

Pateikiame patarimus dėl asmens duomenų tvarkymo karantino laikotarpiu, kurie bus naudingi tiek organizuojant darbą darbovietėje, tiek ir tuo atveju, jei darbuotojai karantino metu izoliuosis ir dirbs nuotoliniu būdu.

Kokius duomenis galima rinkti iš visų karantino metu darbovietėje dirbančių darbuotojų?

Jei darbas karantino metu organizuojamas darbovietėje, siekdamas užtikrinti COVID-19 plitimo prevenciją ir karantino taisyklių laikymąsi, darbdavys turėtų išsiaiškinti, ar darbuotojai nėra susidūrę su rizikos faktoriais. Geriausia būtų paprašyti darbuotojų, kurie vis dar dirba darbovietėje, atsakyti į tokius klausimus:

  1. Ar per pastarąsias 14 kalendorinių dienų buvote išvykęs į užsienio valstybę? Jei taip, nurodykite grįžimo iš užsienio valstybės datą.
  2. Ar kontaktavote su asmeniu, kuris per pastarąsias 14 kalendorinių dienų grįžo iš užsienio valstybės, yra užsikrėtęs, galimai užsikrėtęs arba jam pasireiškė bent vienas iš COVID-19 simptomų? Kada įvyko paskutinis kontaktas su tokiu asmeniu?

Gavęs nurodytus duomenis, darbdavys galės nustatyti, kuriam laikui atitinkami darbuotojai turi izoliuotis ir nevykdyti darbo funkcijų, kurių negalima atlikti nuotoliniu būdu.

Kai tik įmanoma, klausimus darbuotojams reikėtų užduoti išvengiant fizinio kontakto su jais – elektroniniu paštu ar naudojantis kitomis komunikacijos platformomis. Kai tai neįmanoma, galima paklausti darbuotojo žodžiu ar pateikti popierinį klausimyną. Nepriklausomai nuo to, kurį apklausos būdą pasirinksite, būtina darbuotojui pateikti informaciją apie surinktų jo asmens duomenų tvarkymo sąlygas: tikslą, teisinį pagrindą, saugojimo terminą, duomenų gavėjus ir duomenų subjekto teises.

Duomenų tvarkymo tikslu rekomenduojame nurodyti COVID-19 plitimo prevenciją. Teisinį pagrindą šiuo atveju reikėtų rinktis ne iš nurodytų BDAR 6 straipsnyje, bet iš BDAR 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo pagrindų. Visi prašomi pateikti duomenys tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidžia informaciją apie darbuotojų sveikatos būklę, nes priklausymas didesnės rizikos grupei taip pat turėtų būti laikomas informacija apie sveikatos būklę. Dėl to šie duomenys yra laikomi specialių kategorijų asmens duomenimis, kurių tvarkymui taikomi griežtesni, BDAR 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Prašomų pateikti duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu geriausia pasirinkti BDAR 9 straipsnio 2 dalies (i) punktą – duomenis tvarkyti būtina dėl viešojo intereso priežasčių siekiant apsisaugoti nuo rimtų tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių. Pagrįsti duomenų tvarkymo teisėtumą būtų galima ir pareiga užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (BDAR 9 straipsnio 2 dalies (b) punktas), tačiau dėl platesnės taikymo apimties, apimančios ne tik saugių darbo sąlygų, bet ir prevencijos klientų ir kitų asmenų atžvilgiu užtikrinimą, rekomenduojame rinktis jau minėtą BDAR 9 straipsnio 2 dalies (i) punktą.

Surinkti duomenys darbdaviui bus reikalingi tik karantino laikotarpiu, tad ir saugoti juos rekomenduojame ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo karantino pabaigos.

Kaip tvarkyti duomenis apie tai, kad konkrečiam darbuotojui patvirtina COVID-19 diagnozė?

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, taip pat dauguma kitų valstybių priežiūros institucijų rekomenduoja darbdaviams nekaupti ir nedokumentuoti informacijos apie darbuotojams diagnozuotus COVID-19 atvejus.

Vis dėlto, iš paties darbuotojo ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sužinojęs apie darbuotojo nedarbingumą, darbdavys paprastai turėtų tokio darbuotojo pasiteirauti, ar jam buvo diagnozuotas COVID-19. Tai yra būtina tam, kad darbdavys galėtų informuoti kontaktą su užsikrėtusiu darbuotoju turėjusius darbuotojus ar klientus apie saviizoliacijos būtinybę. Žinoma, teirautis darbuotojų apie tai, ar jiems buvo nustatyta COVID-19 diagnozė, reikėtų tik tada, kai ši informacija yra būtina siekiant užkirsti kelią viruso plitimui. Jei į darbą dėl ligos neatvyksta darbuotojas, kuriam prieš tai buvo suteiktos bent dviejų savaičių atostogos, akivaizdu, kad nebūdamas darbe kitų darbuotojų ir klientų jis užkrėsti negalėjo, todėl darbdavys neturi pagrindo klausti tokio darbuotojo, ar jam buvo nustatytas COVID-19.

Taip pat svarbu nusistatyti taisykles, kaip reaguojama sužinojus, kad darbuotojui, kontaktavusiam su kitais darbuotojais ar klientais, yra diagnozuotas COVID-19. Paprastai kitiems darbuotojams neturėtų būti atskleidžiama, kuriam konkrečiam darbuotojui yra nustatyta COVID-19 diagnozė, išskyrus atvejus, kai be tiesioginio ar netiesioginio susirgusio asmens tapatybės atskleidimo neįmanomas kitų asmenų informavimas apie būtinybę saviizoliuotis. Pavyzdžiui, jei kolektyvas yra nedidelis ir tik vieno iš darbuotojų nėra darbe, visiems informuotiems darbuotojams bus aišku, kuriam iš darbuotojų buvo nustatytas COVID-19, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad darbdavys turi neinformuoti darbuotojų apie būtinybę saviizoliuotis vien tam, kad neatskleistų užsikrėtusiojo tapatybės. Užsikrėtusiojo asmens tapatybės atskleidimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant apsaugoti kitų asmenų sveikatą.

Kokie asmens duomenų tvarkymo aspektai svarbūs darbą organizuojant nuotoliniu būdu?

Kai darbas karantino metu yra organizuojamas nuotoliniu būdu, aktualūs gali būti tiek darbuotojų stebėsenos, tiek ir organizacijoje tvarkomų asmens duomenų saugumo klausimai.

Organizuodamas darbą nuotoliniu būdu, darbdavys turi teisėtą interesą įsitikinti, ar darbuotojas laiką namuose tikrai leidžia dirbdamas. Vis dėlto reikėtų susilaikyti nuo įvairių darbuotojo aktyvumą fiksuojančių programų naudojimo, jeigu jos iki tol nebuvo naudojamos, nes prieš jas naudojant būtina atlikti nemažai laiko sąnaudų reikalaujantį poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Esant būtinybei geriau paprašyti darbuotojo informuoti apie konkrečią darbo dieną atliktas užduotis. Darbuotojo aktyvumą ir darbo laiką fiksuojančias programas gali naudoti tik tie darbdaviai, kurie prieš pradėdami taikyti naujas stebėsenos priemones atliko jų poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

Jei nuotolinio darbo atveju taikysite darbuotojų stebėsenos priemones, būtinai iš anksto informuokite darbuotojus apie tokio jų asmens duomenų tvarkymo sąlygas. Tai galite padaryti el. paštu išsiųsdami darbuotojui pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą karantino laikotarpiu arba informavimą apie asmens duomenų tvarkymą įtraukdami į nuotolinio darbo tvarką.

Nuotolinio darbo tvarkoje taip pat aptarkite, kokių saugumo priemonių dirbdami nuotoliniu būdu darbuotojai turi imtis, kad užtikrintų asmens duomenų, su kuriais dirba, ir kitos konfidencialios informacijos saugumą. Pavyzdžiui, kokie saugumo reikalavimai yra keliami techninei ir programinei įrangai, kuria naudodamasis darbuotojas atlieka savo darbo funkcijas, kaip turi būti saugomi darbdavio dokumentai (serveryje, prie kurio darbuotojui suteikiama laikina prieiga, atskirame, slaptažodžiu apsaugotame asmeninio kompiuterio dokumentų kataloge ir pan.), kokiais kanalais jie gali būti perduodami, kokie reikalavimai keliami darbui naudojamų įrenginių ir programų slaptažodžiams, ar leidžiamas dokumentų spausdinimas, jei taip – kokie reikalavimai taikomi atspausdintų dokumentų saugojimui ir naikinimui.

visos įžvalgos
Lietuvių
English

Siekdama užtikrinti tinkamą interneto svetainės veikimą, statistiniais bei rinkodaros tikslais Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX svetainėje naudoja slapukus.

Būtinieji slapukai
Būtinieji slapukai yra reikalingi tinkamam svetainės veikimui.
Analitiniai slapukai
Analitiniai slapukai renka statistinę informaciją, siekiant optimizuoti svetainės veikimą.
Rinkodaros slapukai
Rinkodaros slapukai leidžia trečiosioms šalims pateikti jums pritaikytus pasiūlymus ir reklamą.
Sutinku
Daugiau informacijos Privatumo politikoje.
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pateikdami prašymą el. paštu info@jurex.lt. Daugiau informacijos Privatumo politikoje.