Darbo teisė: kaip organizuoti įmonės darbą COVID-19 karantino laikotarpiu?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbė karantiną ir įvedė judėjimo ir veiklos apribojimus. Šie apribojimai galios iki 2020 m. kovo 30 d., bet esant poreikiui, gali būti pratęsti ir taikomų priemonių sąrašas gali būti praplėstas.

Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą:

Rekomenduojama:

  • Ir viešajam, ir privačiam sektoriui darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.
  • Visas paslaugas, kurių teikimas nėra uždraustas (pavyzdžiui, paslaugų teikimas, gamyba, prekių pristatymas), ir tos paslaugos, kurios yra būtinos visuomenei, organizuoti teikti taip, kad būtų išvengta tiesioginio asmenų kontakto.

Draudžiama:

  • parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams;
  • viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams;
  • teikti grožio paslaugas;
  • sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu;
  • kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;
  • visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai;
  • lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.

Šiuo laikotarpiu atidedamas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą (pacientams su skausmu, esant veido ir žandikaulių pūliavimui) bei stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

Darbdavys neišvengiamai susidurs su iššūkiais, kaip organizuoti savo darbą, jei dėl taikomo karantino režimo paslaugų teikimas nėra draudžiamas. Jei kyla klausimų, pagelbėsime, priimant sprendimus dėl darbo organizavimo.

Paskelbus karantiną, atsižvelgiant į karantino režimą, darbdavys gali:

Jei darbdavio veikla galima nuotoliniu būdu – darbdavys gali laikinai, kol baigsis karantinas ar bus pakeistas karantino režimas, nustatyti darbuotojams nuotolinį darbą. Tai darbas iš namų ar kitos darbuotojo pasirinktos vietos, kurį darbuotojas atliks prisijungęs prie darbdavio sistemų, el. paštu, telefonu. Nustatant tokį darbą, darbdaviui svarbu:

  • Gauti darbuotojo sutikimą dirbti iš namų. Jei darbuotojas nesutinka, svarbu išsiaiškinti nesutikimo priežastis ir, jei tai įmanoma ̶  padėti jas išspręsti.
  • Numatyti ir suteikti darbuotojui priemones dirbti iš namų (įrangą, jei tokia bus suteikiama, prisijungimus prie darbdavio sistemų).
  • Numatyti pareigą darbuotojui būti pasiekiamam darbdaviui tam tikromis valandomis telefonu ir el. paštu.
  • Numatyti, kam darbuotojas yra atsakingas savo nuotolinio darbo metu ir kam turi atsiskaityti už darbą.
  • Numatyti darbuotojui aiškius darbus ir tikslus, kad nuolatinis darbas netaptų atostogomis namie ar tiesiog buvimu namie.
  • Darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui nustatyti lankstų darbo grafiką, tada kai tam tikrų funkcijų atlikimas įmanomas tik darbdavio patalpose, bet dalį funkcijų galima atlikti ir nuotoliniu būdu. Tai sumažintų darbuotojų skaičiaus buvimą vienu metu tose pačiose patalpose, būtų galima reguliuoti jų skaičių, pasikeitimo dažnumą, patalpų vėdinimą, dezinfekavimo ir kitus profilaktinius veiksmus.
  • Darbdavys turėtų informuoti darbuotojus apie jų teisę pasinaudoti laikinuoju nedarbingumu, švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus. Toks nedarbingumo laikotarpis gali būti nustatytas ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“ (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 74 p.). Nedarbingumo laikotarpiu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto darbuotojui bus mokama ligos išmoka, prižiūrint vaiką, kuri sudaro 65,94 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių.
  • Darbuotojams, kurie nesutinka ar negali dirbti nuotoliniu būdu ir darbdavys negali objektyviai pasiūlyti kito darbo, kuris nėra draudžiamas dėl taikomo karantino režimo ir kuris apsaugotų darbuotojų sveikatą, darbdavys gali skelbti prastovą. Už prastovą mokama Darbo kodekso 47 str. 2-4 d. nustatyta tvarka taip: už pirmąją prastovos dieną bus mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, už antrąją ir trečiąją prastovos dienas ̶ 2/3 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o už tolesnį prastovos laiką ̶ 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Prastova gali būti skelbiama terminuotai arba neterminuotai.
  • Darbdavys gali suteikti darbuotojams jų sukauptas kasmetines atostogas. Kasmetinės atostogos suteikiamos, esant darbuotojo valiai. Jų metu darbdavys darbuotojui moka atostoginius. Be to, darbdavys gali gerinti darbuotojų padėtį ir suteikti papildomas kasmetinių atostogų dienas, apmokėdamas už juos atostoginius. Darbuotojui pageidaujant ir darbdaviui neprieštaraujant, kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ir avansu, nors darbuotojai dar teisės į juos ir nėra įgiję, ir mokant už šias atostogų dienas atostoginius.
  • Darbdavys gali suteikti darbuotojui ir nemokamas atostogas, jei darbuotojas tokių atostogų prašo. Vis tik svarbu prisiminti, kad nemokamos atostogos yra nedraudiminis laikotarpis, kai įmokos už darbuotoją į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą nėra mokamos. Jei nedraudiminis laikotarpis užsitęsia daugiau nei 30 d., įmokas į VSDFV biudžetą darbuotojas turi mokėti pats savo sąskaita.
  • Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo siekia reglamentuoti išmokos iš VSDFV biudžeto mokėjimą dalinio darbo nustatymo atveju. Dalinis darbas tai darbuotojo darbo laiko normos sumažinimas iki 50 proc. Tačiau kol kas tokia priemonė darbdaviui dar efektyvių sprendimų negali pasiūlyti, nes:
  • net ir skubos tvarka priimtas įstatymo pakeitimas įsigaliotų tik 2020 m. balandžio 1 d. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks įsigaliojimo termino būtinumas aiškinamas su poreikiu priimti lydimuosius teisės aktus;
  • šiuo metu teikiama Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projekto redakcija nesiūlo efektyvaus sprendimo nei darbdaviui, nei realios finansinės pagalbos darbuotojui, nes įstatymo pakeitimui įsigaliojus, dalinį darbą bus galima nustatyti tik po 30 d. nuo kreipimosi į VSDFV, kad dalinis darbas bus nustatytas. Taigi, įsigaliojus įstatymui 2020 m. balandžio 1 d., anksčiausiai dalinis darbas galės būti nustatytas tik nuo 2020 m. gegužės 2 d. Tokio dalinio darbo laikotarpis bus labai trumpas – tik iki 14 d. Už dalinį darbą darbuotojui bus mokama 30 procentų, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos. Ir nors, tai geriau nei iš vis jokio sprendimo, ir sprendimas bus efektyvus, jei pandemija užsitęs, bet šiuo metu darbdavys efektyvios pagalbos iš dalinio darbo nustatymo tikėtis dar negali.
visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pateikdami prašymą el. paštu info@jurex.lt. Daugiau informacijos Privatumo politikoje.