COVID-19 viruso įtaka statybos rangos sutarčių vykdymui. Ką reikėtų žinoti ir kokių teisinių veiksmų gali tekti imtis?

Pastaruoju metu pasaulyje itin sparčiai plintantis COVID-19 virusas (koronavirusas), kurio protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija jau yra paskelbusi pandemija, neabejotinai turi neigiamą poveikį verslui. Ne išimtis ir statybos sektorius. Dalis šio sektoriaus įmonių jau kurį laiką susiduria su sunkumais vykdant statybos rangos sutartis. Dalis jų su sunkumais susidurs Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną ir patvirtinus atitinkamą karantino režimą. Manau, jog netolimoje ateityje mažesni ar didesni sunkumai užklups kone kiekvieną statybos srityje veikiančią įmonę, o ypač rangovus. Kyla reali grėsmė, jog dėl medžiagų, gaminių ar įrenginių gamybos arba tiekimo sutrikimų, darbo jėgos judėjimo apribojimų ar netgi privalomos tam tikrų darbuotojų izoliacijos, priverstinių darbo organizavimo (įskaitant darbo organizavimą statybvietėje) tvarkos pokyčių rangovai negalės laiku atlikti statybos darbų. Be to, gali būti, jog išaugs darbų atlikimo išlaidos (sąnaudos). Galiausiai, neatmesčiau tikimybės, jog kai kurie rangovai apskritai neišgalės įvykdyti sutarčių.

Atsižvelgiant į visa tai, tampa aktualu žinoti, kokiomis teisinėmis priemonėmis statybos rangos sutarties šalys, visų pirma rangovai, gali pasinaudoti koronaviruso kontekste siekdami apsaugoti (apginti) savo teises ir teisėtus interesus.

1. Nenugalima jėga (force majeure) (CK 6.212, 6.253 str., Taisyklės)

Nors šalys turi teisę statybos rangos sutartyje apibrėžti (detalizuoti) įvykius ar aplinkybes, laikytinus nenugalima jėga, tačiau dažniausiai šiuo klausimu sutartyse yra daroma nuoroda į galiojančių teisės aktų nuostatas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 str. 1 d. numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamą įstatymo nuostatą nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

CK 6.253 str. 2 d. nenugalima jėga apibrėžiama kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodyta, jog šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: (i) nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; (ii) negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; (iii) ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Taisyklėse, skirtingai nei CK, yra išvardintas nebaigtinis sąrašas įvykių, galinčių sukelti force majeure aplinkybes. Nors į šį sąrašą nepatenka nei epidemija ar pandemija, nei karantinas, tačiau hipotetiškai bet kuri iš šių aplinkybių galėtų būti pripažinta force majeure aplinkybe.

Tiek pagal CK, tiek pagal Taisykles sutarties neįvykdžiusi šalis, sužinojusi apie force majeure aplinkybės atsiradimą bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, privalo kuo skubiau pranešti kitai šaliai.

Taisyklėse, be kita ko, nurodyta, jog pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo force majeure aplinkybės atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, abejoju, jog kuri nors statybos rangos sutarties šalis šiandien galėtų būti taip paveikta COVID-19 situacijos, jog turėtų pagrindą pasiremti nenugalimos jėgos institutu kaip teisėta atitinkamų savo įsipareigojimų nevykdymo priežastimi.

Pažymėtina, jog statybos rangos sutarties neįvykdymas negalėtų būti „pateisinamas“ remiantis vien tik force majeure sąvoka. Nukentėjusioji šalis privalėtų įrodyti, kad koronavirusas ir (ar) su juo susiję Vyriausybės draudimai (apribojimai) realiai turėjo esminę (lemiamą) įtaką jos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymui ir kad protingomis pastangomis, kurių šalis ėmėsi, tokių įsipareigojimų nebuvo įmanoma įvykdyti jokiais alternatyviais būdais (priemonėmis). Kitaip tariant, nukentėjusioji šalis privalėtų įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp epidemijos ir (ar) karantino kaip galimos force majeure aplinkybės ir sutarties neįvykdymo. Paaiškėjus, kad sutartį įvykdyti buvo įmanoma, nors jos įvykdymas ir būtų buvęs brangesnis, ilgesnis ar sudėtingesnis, nenugalimos jėgos institutas nebūtų taikomas.

2. Valstybės veiksmai (CK 6.253 str.)

CK 6.253 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų. Remiantis CK 6.253 str. 3 d., valstybės veiksmais laikomi privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas, kuriuo šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas atitinkamas karantino režimas, teoriškai galėtų būti laikomas valstybės veiksmais.

Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, abejoju, jog kuri nors statybos rangos sutarties šalis šiandien galėtų būti taip paveikta COVID-19 situacijos, jog turėtų pagrindą pasiremti valstybės veiksmų institutu kaip teisėta atitinkamų savo įsipareigojimų nevykdymo priežastimi.

Šiuo atveju statybos rangos sutarties neįvykdymas taip pat negalėtų būti „pateisinamas“ remiantis vien tik valstybės veiksmų sąvoka. Nukentėjusiajai šaliai tektų pareiga įrodyti, kad atitinkami valstybės veiksmai (tarkime, Vyriausybės nutarimu Nr. 207 pritaikyta konkreti karantino režimo priemonė) iš tikrųjų turėjo esminę įtaką jos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymui ir kad protingomis pastangomis, kurių šalis ėmėsi, tokių įsipareigojimų nebuvo įmanoma įvykdyti jokiais alternatyviais būdais.

3. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms (rebus sic stantibus) (CK 6.204, 6.653, 6.685 str.)

CK 6.204 str. 2 d. numatyta, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: (i) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; (ii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; (iii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; (iv) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Remiantis CK 6.204 str. 3 d., kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Be to, rangos ir konkrečiai statybos rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtintos atitinkamos darbų (sutarties) kainos keitimo taisyklės, kurios CK 6.204 str. atžvilgiu laikytinos specialiosiomis normomis.

Konkrečiai CK 6.653 str. 6 d. yra nustatyta, kad tuo atveju, kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 str. nustatytas taisykles. Tuo tarpu CK 6.685 str. 2 d. yra nurodyta, jog rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų. Tiesa, pastaroji įstatymo nuostata galėtų būti taikoma tik tuomet, jei dėl pakeitimų sutarties dokumentuose atsirastų būtinybė atlikti papildomus darbus.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, manau, jog statybos rangos sutarties vykdymas dėl COVID-19 situacijos jau šią dieną galėtų būti suvaržytas taip, kad sudarytų pagrindą kuriai nors iš šalių pasinaudoti rebus sic stantibus principu. Visgi reikėtų vertinti kiekvieną individualų atvejį.

Dėl darbams atlikti reikalingų statybos produktų gamybos arba tiekimo sutrikimų (vėlavimo, atšaukimo), darbo jėgos judumo suvaržymų ir panašių aplinkybių būtent rangovams gali tapti sudėtingiau įvykdyti sutartį, dėl ko kiekvienam rangovui derėtų apsvarstyti galimybes kreiptis į užsakovą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Be to, gamintojui arba tiekėjui negalint atitinkamai pagaminti ar pristatyti statybos produktų, rangovai gali būti priversti čia ir dabar įsigyti reikiamus produktus iš kitur ir už brangiau, kas savo ruožtu gali nulemti esminį sutarties įvykdymo kainos padidėjimą. Esant tokiam sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui, kiekvienam rangovui taip pat derėtų įsivertinti galimybes kreiptis į užsakovą dėl darbų kainos pakeitimo (padidinimo).

4. FIDIC Raudonosios ir Geltonosios knygų sąlygos

Nemažai didesnės vertės statybos rangos sutarčių Lietuvoje yra sudaroma naudojant Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) parengtas standartines statybos sutarčių sąlygas. Dažniausiai yra naudojamos 1999 m. išleistos Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos (toliau – Raudonoji knyga) ir Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechaninių įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos (toliau – Geltonoji knyga).

Tiek Raudonosios knygos, tiek Geltonosios knygos bendrosiose sąlygose (toliau bendrai – FIDIC sąlygos) yra įtvirtintos atitinkamos nuostatos, kuriomis, mano nuomone, statybos rangos sutarties šalys jau šiandien arba ateityje galėtų pasinaudoti dėl COVID-19 viruso protrūkio visiškai arba iš dalies negalėdamos įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

4.1. FIDIC sąlygų 8.4 p. [Baigimo laiko pratęsimas]

FIDIC sąlygų 8.4 p. [Baigimo laiko pratęsimas] numatyta, jog pagal 20.1 p. [Rangovo pretenzijos], rangovui turi būti suteikiama teisė į baigimo laiko pratęsimą, jeigu baigimas yra ar gali būti uždelsiamas pagal 10.1 p. [Darbų ir grupių perėmimas] arba dėl bet kurios iš šių priežasčių, inter alia, (d) nenumatomo personalo arba prekių trūkumo, sukelto epidemijos arba vykdomosios valdžios veiksmų. Jei rangovas nusprendžia turįs teisę į baigimo laiko pratęsimą, jis apie tai turi informuoti FIDIC inžinierių pagal 20.1 p.

Taigi, rangovas, vadovaudamasis FIDIC sąlygų 8.4 p., turėtų pagrindą reikalauti iš užsakovo baigimo laiko pratęsimo, jeigu uždelstų arba galėtų uždelsti laiku užbaigti darbus dėl personalo arba prekių trūkumo, sukelto koronaviruso epidemijos ir (ar) jos plitimo prevencijos tikslu įvesto karantino.

Visgi FIDIC konkrečiosiose sąlygose 8.4 p. neretai yra arba apskritai panaikinamas (išbraukiamas), arba atitinkamai pakoreguojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų žiūrėti galutinę šios nuostatos formuluotę.

4.2. FIDIC sąlygų 8.5 p. [Uždelsimai dėl valdžios institucijų veiksmų]

FIDIC sąlygų 8.5 p. [Uždelsimai dėl valdžios institucijų veiksmų] numatyta, jog tuo atveju, jeigu susidaro šios sąlygos, tai yra (a) rangovas kruopščiai vadovavosi atitinkamų šalyje teisėtai veikiančios viešosios valdžios įstaigų nustatytomis procedūromis, (b) valdžios įstaigos uždelsia arba nutraukia rangovo darbą ir (c) uždelsimas arba nutraukimas buvo nenumatomi, tai toks uždelsimas arba nutraukimas bus laikomi uždelsimo pagal 8.4 p. (b) pastraipą priežastimi. Šiuo atveju rangovas, nusprendęs turįs teisę į baigimo laiko pratęsimą, apie tai taipogi turi informuoti FIDIC inžinierių pagal 20.1 p.

Taigi, rangovas, vadovaudamasis FIDIC sąlygų 8.5 p., turėtų pagrindą reikalauti iš užsakovo baigimo laiko pratęsimo, jeigu uždelstų arba galėtų uždelsti laiku užbaigti darbus dėl atitinkamų valdžios veiksmų (inter alia priimtų teisės aktų), nukreiptų į koronaviruso plitimo pažabojimą ir, savaime suprantama, fiziškai ir (ar) teisiškai apribojančių rangovo galimybes ar apskritai užkertančių kelią atlikti darbus.

4.3. FIDIC sąlygų 19 str. [Nenugalima jėga]

FIDIC sąlygų 19.1 p. [Nenugalimos jėgos sąvoka] numatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) reiškia išskirtinį įvykį arba aplinkybes, kurių: (a) šalis negali kontroliuoti; (b) tokia šalis, prieš pasirašydama sutartį, pagrįstai negalėjo numatyti; (c) tokia šalis, esant realiems įvykiams arba aplinkybėms, negali jų išvengti arba įveikti; ir (d) esmės negalima priskirti kitai šaliai. FIDIC sąlygų 19.1 p. taip pat yra pateiktas nebaigtinis sąrašas išskirtinių įvykių arba aplinkybių, priskirtinų nenugalimai jėgai (visgi šiame sąraše expressis verbis nėra nurodyta nei epidemija ar pandemija, nei karantinas).

FIDIC konkrečiosiose sąlygose 19.1 p. paprastai yra papildomas priduriant, kad nenugalimos jėgos sąvoka aiškinama taip, kaip ji apibrėžiama CK, Taisyklėse bei sutartyje.

Remiantis FIDIC sąlygų 19.2 p. [Pranešimas dėl Nenugalimos jėgos], jeigu šalis dėl nenugalimos jėgos yra arba bus priversta pagal sutartį nevykdyti kokių nors savo prievolių, tai ji privalo pranešti kitai šaliai apie įvykį arba aplinkybes, sudarančias nenugalimą jėgą, pažymėdama tas prievoles, kurių ji yra arba bus priversta nevykdyti. Pranešimas turi būti pateiktas per 14 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią šalis sužinojo (arba privalėjo sužinoti) apie atitinkamus nenugalimą jėgą sudarančius įvykį arba aplinkybes. Šalis, išsiuntusi tokį pranešimą, privalo būti atleista nuo tų prievolių vykdymo tol, kol ta nenugalima jėga neleidžia jų vykdyti. Neatsižvelgiant į kitas FIDIC sąlygų 19 str. nuostatas, nenugalima jėga netaikoma kurios nors iš šalių prievolėms pagal sutartį daryti mokėjimus kitai šaliai.

FIDIC sąlygų 19.4 p. [Nenugalimos jėgos padariniai] nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nenugalima jėga sutrukdo rangovui atlikti kurias nors jo sutartines prievoles, apie tai jis buvo pranešęs pagal 19.2 p. ir ši nenugalima jėga tampa uždelsimo ir (arba) patirtų išlaidų priežastimi, tai rangovui privalo būti suteikta teisė pagal 20.1 p. reikalauti, inter alia, (a) pratęsti laiką pagal 8.4 p. dėl bet kurio tokio uždelsimo, jeigu yra arba bus vėluojama. FIDIC sąlygų 19.4 p. (b) pastraipa rangovui taip pat suteikia teisę reikalauti ir bet kurių tokių išlaidų apmokėjimo, bet tik tuo atveju, jeigu įvykis arba aplinkybės yra 19.1 p. (i) – (iv) pastraipose aprašyto pobūdžio ir (ii) – (iv) pastraipų nuostatų taikymo atveju atsitinka šalyje. Kaip jau minėjau, epidemija, pandemija ir karantinas pirmiau nurodytose 19.1 p. pastraipose, deja, nėra aprašyti.

Galiausiai, remiantis FIDIC sąlygų 19.6 p. [Teisė nutraukti sutartį, mokėjimai ir atleidimas nuo prievolių] nurodyta, jog tuo atveju, jeigu vykdomi darbai sustabdomi dėl nenugalimos jėgos, apie kurią buvo pranešta pagal 19.2 p., visą 84 dienų laikotarpį arba dėl tos pačios nenugalimos jėgos kelis atskirus laikotarpius, kurie visi kartu sudaro daugiau kaip 140 dienų, tai kuri nors viena šalis gali pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą.

Pasikartosiu, kad kol kas nedrįsčiau teigti, jog kuriai nors statybos rangos sutarties šaliai šiandien pavyktų pasiremti COVID-19 situacija kaip force majeure aplinkybe. Tačiau ateityje situacija gali pasikeisti (kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, bet ne į gerąją pusę), dėl ko nereikėtų kategoriškai atmesti galimybės remtis nenugalima jėga.

4.4. FIDIC sąlygų 19.7 p. [Atleidimas nuo prievolių vykdymo pagal įstatymą]

FIDIC sąlygų 19.7 p. [Atleidimas nuo prievolių vykdymo pagal įstatymą] numatyta, jog nepaisant bet kurios kitos 19.1 str. nuostatos, jeigu įvyksta koks nors šalių nekontroliuojamas (įskaitant, tačiau neapsiribojant nenugalima jėga) įvykis arba aplinkybės, atimančios realią arba teisinę galimybę vienai kuriai nors šaliai arba abiem šalims vykdyti jos arba jų sutartinius įsipareigojimus, arba pagal sutarčiai taikomus įstatymus šalims suteikiama teisė būti atleistoms nuo tolesnio sutarties vykdymo, tai kuriais nors vienai šaliai nusiuntus pranešimą raštu kitai šaliai apie tokį įvykį arba aplinkybes, (a) šalys turi būti atleidžiamos nuo tolesnio sutarties laikymosi, nepažeidžiant kurios nors vienos šalies teisių dėl bet kurio ankstesnio sutarties pažeidimo.

Atkreipiu dėmesį, jog aukščiau pateiktos įžvalgos yra bendro pobūdžio, kas reiškia, jog kiekviena konkreti faktinė situacija turėtų būti vertinama individualiai. Individualiai turėtų būti parenkami ir atitinkamos problemos sprendimo teisiniai instrumentai.

Bendri patarimai statybos rangos sutarties šalims:
• peržiūrėkite sudarytų ir vykdomų sutarčių sąlygas;
• identifikuokite galimas sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rizikas;
• iš anksto apsvarstykite ir (ar) užsitikrinkite galimybę alternatyviais būdais įvykdyti tam tikras sutartines prievoles (pavyzdžiui, susiraskite kitą potencialų subrangovą, medžiagų ar įrenginių tiekėją);
• iš anksto apgalvokite, kokias kitas papildomas pastangas gali tekti įdėti, siekiant įvykdyti atitinkamas sutartines prievoles (pavyzdžiui, padidinti darbuotojų skaičių, dirbti keliomis pamainomis);
• rinkite ir kaupkite dokumentus (raštus, elektroninius laiškus ir pan.), patvirtinančius negalėjimą įvykdyti sutartines prievoles arba jų vykdymo apsunkinimą;
• laiku informuokite kitą sutarties šalį apie negalėjimą vykdyti prievoles, kartu pateikdami tai pagrindžiančius įrodymus;
• reguliariai domėkitės kitos sutarties šalies galėjimu tinkamai vykdyti prievoles;
• esant galimybei, čia ir dabar pasirenkite „rizikingų“ sutarčių vykdymo strategiją ar gaires, inter alia iš anksto numatykite konkrečius teisinius veiksmus, kuriais spręsite galimai kilsiančius probleminius klausimus;
• susidūrę su realiomis sutarties vykdymo problemomis, būtinai pasikonsultuokite su teisininkais dėl tinkamiausio teisių gynimo būdo.
visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pateikdami prašymą el. paštu info@jurex.lt. Daugiau informacijos Privatumo politikoje.