Teismai imasi naujų priemonių prieš nesąžiningai konkuruojančius

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) JUREX kliento naudai išnagrinėjo daugiau nei ketverius metus trukusią bylą dėl buvusios darbuotojos nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurioje ieškovas patyrė didesnę nei 1 mln. Eur žalą. Byla grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui, o išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo kelias esminę reikšmę nesąžiningos konkurencijos ir komercinių paslapčių atskleidimo bylose turinčias taisykles, itin aktualias verslui.

LAT bylą išnagrinėjo bendrovės „Jurby Water Tech“, atstovaujamos Jurgitos Judickienės, naudai ir grąžino ją iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė teigia, kad byla teismą pasiekė po to, kai atleista „Jurby Water Tech“ darbuotoja ėmėsi vykdyti analogišką pastarajai veiklą, perėmė veiklos modelį, naudojo konfidencialią informaciją apie bendrovės gaminių (cheminių reagentų) savybes, procesus, receptus, gamybos technologiją, tyrimų rezultatus ir formules, bendradarbiavimo su klientais sąlygas, gaminių savikainą, pardavimo ir platinimo sąlygas, perviliojo darbuotojus. „Jurby Water Tech“ patirti nuostoliai siekia 1 161 527,66 eur.

„Verslo praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai ilgus metus įmonėje dirbę, vadovaujančias pareigas užėmę ir jos verslo modelį bei strategiją puikiai išmanantys, komercines paslaptis žinantys darbuotojai nusprendžia savarankiškai užsiimti ta pačia veikla, kaip ir darbdavys. Dažniausiai iškart po darbo santykių nutraukimo ar dar tebesitęsiant darbo santykiams įsteigiama su darbdaviu tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruojanti bendrovė, kontaktuojama su svarbiausiais buvusio darbdavio klientais, kurie neretai mano bendradarbiaujantys su tuo pačiu, tik pavadinimą pakeitusiu, verslo partneriu, perviliojami ir kvalifikuoti buvusio darbdavio darbuotojai”, – sako J. Judickienė.

  1. Galimybė reikalauti didesnės žalos

„Iki šiol buvo įmanoma prisiteisti labai nedidelę žalą, kuri apimdavo tik grynąjį naudą gavusios bendrovės pelną. Vakar išplėstinė teisėjų kolegija įtvirtino naują galimybę siekti didesnės žalos atlyginimo, nes leido ją įrodinėti per bendrojo, o ne grynojo pelno rezultatą. Tai išties didelis mūsų pasiekimas ir tikra revoliucija tokio pobūdžio bylų teismų praktikoje, nes nuo šiol bendrovės galės tikėtis adekvataus žalos atlyginimo“, – sako J. Judickienė.

Nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų, šiuo atveju komercinės paslapties atskleidimo, skaičiuojama ne tik atsižvelgiant į turtinės padėties pagerėjimą, kuris gali ir nesutapti su grynuoju pelnu. Gauta nauda gali būti pripažįstama, kai pažeidėjas sutaupė, nors ir negavo pelno. Pavyzdžiui, naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir sumažino bendrovės nuostolingumą. Teismas išaiškino, kad netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami pagal tai, kiek pajamų iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas.

Pasak Jurgitos Judickienės, panašaus pobūdžio bylose būtent atsakovui (pažeidėjui), nesutinkant su reiškiamu žalos atlyginimo reikalavimu, tenka pareiga įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.

  1. Galimybė reikalauti atlyginti nuostolius už komercinės paslapties sukūrimą

„Galimybę reikalauti atlyginti nuostolius už komercinės paslapties sukūrimą galima pavadinti irgi tam tikra revoliucija, nes iki šiol tokia praktika nebuvo formuojama. Nagrinėjamoje byloje ieškovės komercine paslaptimi buvo laikoma informacija apie gamybos technologiją ir produktų sudėtines formules. Technologijos sukūrimas ir palaikymas reikalauja materialinių sąnaudų, todėl teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiais atvejais, kai komercinę paslaptį sudaro tam tikros technologijos, išlaidų komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti faktas turėtų būti preziumuojamas“, – teigia advokatė.

  1. Komercinės paslapties paviešinimas po darbo santykių pabaigos netampa teisėtu

Teisėjų kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad komercinės paslapties apsaugos terminas negali būti tapatinamas su su terminu, kuomet darbuotojui draudžiama nesąžiningai konkuruoti. Tai reiškia, kad asmenys, neteisėtai atskleidę komercinę paslaptį turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius bendrovei net ir po darbo santykių pabaigos ar nekonkuravimo sutarimo pasibaigimo.

  1. Nors komercinė paslaptis atskleista, tai dar nereiškia, jog galima naudoti šią informacija

Slapta laikyta ir atskleista informacija netenka ir komercinės paslapties teisinio statuso. Visgi nors ir šis statusas yra nesugrąžinamas, teismas leidžia imtis veiksmų, kad ją neteisėtai atskleidęs asmuo negautų naudos.

„Teismui nagrinėtoje byloje nustačius, kad atsakovės veiksmai, susiję su komercine paslaptimi, yra neteisėti, buvo konstatuota, kad ji neturėtų turėti galimybės naudoti ginčo informaciją savo veikloje“, – sako J. Judickienė.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.