Samdomi vadovai lieka be išeitinių

Pagal naująjį Darbo kodeksą gali būti lengviau atleisti samdomus vadovus, nesumokant jiems išeitinių kompensacijų. Teisininkai vadovams pataria derėtis dėl „auksinio parašiuto“ – individualių išėjimo iš darbo sąlygų.

„Dėl naujame Darbo kodekse esančių neapibrėžtumų nuo šiol daug paprasčiau atleisti vadovą be išeitinės kompensacijos. O iki šiol galiojęs DK numatė dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, kai vadovas buvo atleidžiamas šalių susitarimu“, – atkreipia dėmesį Jurgita Judickienė, advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, advokatė.

Anot teisininkės, nuo liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (DK) skyriuje, kuris reglamentuoja vadovaujančių darbuotojų darbo santykius, nurodoma, kad jei jie truko ilgiau nei 2 metus ir vadovas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, jį atleidžiant turi būti išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

„Kyla klausimas, kaip bus tuo atveju, jei vadovo darbo sutartis yra neterminuota, o jis yra išdirbęs daugiau nei 2 metus? Vadinasi, tokiu atveju jam jokia kompensacija nepriklauso. Tai akivaizdus teisinis neapibrėžtumas“, – vertina p. Judickienė.

Eiliniai – saugesni

Teisininkės nuomone, iš esmės tai reiškia, kad dėl paliktų teisinių spragų, atleidžiant šalių susitarimu, eiliniai darbuotojai yra labiau apsaugoti nei įmonių vadovai.

Todėl samdomiems vadovams ji pataria iš anksto atidžiai susiderėti dėl individualių darbo ir išėjimo iš darbo sąlygų – vadinamojo auksinio parašiuto, nes kitu atveju jie rizikuoja likti be jokių kompensacijų.

„Tokia praktika Lietuvos versle šiuo metu gana reta ir dažniausiai taikoma didelėse tarptautinėse korporacijose, kurios, siekdamos pritraukti gerų vadovų, įvairias garantijas naudoja kaip derybinį argumentą. Nuo šiol Lietuvos įmonių laukia daugiau derybų su samdomais vadovais“, – vertina p. Judickienė.

Teisininkė mini ir kitą DK neapibrėžtumą: įtvirtinus nuostatą, kad vadinamaisiais vadovaujančiais asmenimis, kurių darbas poilsio ir švenčių dienomis nelaikomas viršvalandiniu darbu ir jiems taikomos kitos atleidimo iš darbo taisyklės, negali būti daugiau kaip 20% įmonės darbuotojų, kyla keblumų mažoms įmonėms, turinčioms du ar tris darbuotojus. Ši problema, anot jos, aktuali ir didelėms įmonėms, turinčioms Lietuvoje kelis padalinius, kurių kiekvienas turi savo vadovą.

„Nėra atsakymo, kaip spręsti dilemą, jei įmonėje dirba du žmonės, o vienas jų, natūralu, yra įmonės direktorius, vadinasi, jau 50% darbuotojų yra vadovaujantys asmenys“, – nurodo p. Judickienė.

(Ši medžiaga pirmiausia buvo publikuota „Verslo žinių“ dienraštyje ir portale.)

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *