Rūkymas darbe – kokios darbdavio galios

Straipsnis publikuotas portale „Verslo žinios“.

Rūkantys darbuotojai – finansinis nuostolis darbdaviui. Lietuvos darbdaviai baiminasi kaltinimų diskriminacija, tačiau turi tam tikrų galių riboti personalo rūkymą. Tyrimai rodo, kad mūsų šalyje rūko daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų.

Užsienyje jau tapo įprasta įmonėse taikyti nerūkymo politiką, kai draudžiama rūkyti darbo patalpose ir bendrovės teritorijoje. Lietuvos darbdaviai irgi gali taikyti tokią praktiką, teigia Karolina Laurynaitė, advokatų kontoros „Jurex“ teisininkė.

„Naujajame Darbo kodekse gerokai daugiau kalbama apie diskriminavimo draudimą, visgi rūkymas patenka į pilkąją zoną: jis nėra nei būtinas fiziologinis poreikis, nei sveikatos sutrikimas, todėl darbdavys turi teisę uždrausti darbuotojams rūkyti darbo teritorijoje“, – aiškina p. Laurynaitė savo komentare Darbo teisės vadovui.

Lietuvoje rūko daugiau nei trečdalis dirbančiųjų, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys. O vieno darbuotojo rūkymo pertraukėlės įmonei gali kainuoti nuo 1.600 iki 3.600 USD per metus, teigia Ohajo valstijos universiteto tyrėjai. Tad atpratinęs darbuotojus nuo šio žalingo įpročio, darbdavys gali tikėtis apčiuopiamo finansinio rezultato.

Bet prieš puolant diegti draudimus rūkyti p. Laurynaitė Lietuvos darbdaviams pataria visuomet įvertinti ir galimas neigiamas pasekmes. Uždraudus darbuotojams rūkyti darbo teritorijoje, tikėtina, kils pasipriešinimas, galintis sukelti didesnių konfliktų ar ginčų.

Vadovui, įmonėje taikančiam nerūkymo politiką, per darbo pokalbius derėtų pranešti kandidatams apie tokias bendrovėje egzistuojančias taisykles, sako teisininkė. Tokiu atveju potencialiam darbuotojui yra laisvė pasirinkti: ar atsisakyti žalingo įpročio, ar dairytis kitos darbo vietos.

Teoriškai, aiškina p. Laurynaitė, darbuotojas, nusižengęs nerūkymo politikos taisyklėms, galėtų būti atleistas be įspėjimo ir be išeitinės išmokos, jei per pastaruosius 12 mėnesių padarė du tokius pačius darbo pareigų pažeidimus.

„Toks atleidimas yra galimas, tačiau šis klausimas yra ypač jautrus ir patenka į pilkąją zoną, todėl įmonėms vertėtų žiūrėti plačiau ir nepamiršti žmogiškosios perspektyvos. Norint diegti nerūkymo politiką, verta galvoti ne tik apie galimas teisines pasekmes, bet ir apgalvotai organizuoti patį politikos diegimo procesą, kad kiltų kuo mažiau nepasitenkinimo. Kitu atveju gali nutikti, kad bendrovė bus teisi teismo salėje, bet visuomenės pripažinta klydusi“, – sako p. Laurynaitė.

Kliaujasi sveiku darbuotojų protu

Lietuvos darbdaviai, kuriems svarbu, kad darbuotojai nerūkytų, teigia, kad kolektyvo nariai yra supratingi ir dažniausiai dėl rūkymo ribojimo problemų nekyla.

„Per darbo pokalbius kandidatai dažnai patys pasisako, jei rūko, ir teiraujasi, ar dėl to gali dirbti mūsų įstaigose, – sako Rūta Meilūnaitė, privačių švietimo įstaigų UAB „Vaikystės sodas“ ir UAB Karalienės Mortos mokykla, rinkodaros vadovė.

Ji primena, kad švietimo įstaigų teritorijoje rūkyti draudžia Lietuvos įstatymai. Be to, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos vidaus tvarkoje numatyta, kad tai yra erdvės be dūmų ir alkoholio. Taisyklės galioja be išimčių tiek darbuotojams, tiek auklėtinių šeimų nariams.

„Visi darbuotojai privalo laikytis vidaus tvarkos, o jos apibrėžia, kad negalima rūkyti ugdymo įstaigos teritorijoje ir aplinkoje, negalima rūkyti dėvint darbo aprangą. Jei laisvu metu darbuotojas rūko kitoje aplinkoje, prašome pasirūpinti, kad grįžus į darbo vietą nesklistų nemalonus kvapas“, – sako ji.

Pasak p. Meilūnaitės, per aštuonerius darželių ir mokyklų veiklos metus nesusipratimas dėl rūkymo darbe yra buvęs tik vieną kartą. Jis išspręstas dar kartą aptarus taisykles su darbuotoju. Iš viso įstaigose dirba apie 380 žmonių.

Reabilitacijos centro „Upa“ vadovas Rimantas Černauskas teigia, kad kol kas nusiskundimų dėl centro darbuotojų rūkymo nėra buvę.

„Tiems, kurie dirba su klientais, pavyzdžiui, masažuotojams, nustatytas pareigybinis standartas ir jie negali eiti dirbti su klientu, jeigu yra apsirūkę, jaučiamas tabako kvapas. Tačiau, kiek žinau, rūkančių masažuotojų pas mus šiuo metu nėra“, – kalba vadovas.

Pasak jo, „Upa“ kalba su darbuotojais ir skatina juos nerūkyti, tačiau galutinai renkasi darbuotojai.

„Siūlome sveikai gyventi, bet žmonės turi pasirinkimą ir suaugusiųjų neišauklėsi. Kiek žinau, yra įmonių, kurios siūlo nerūkantiems premijas, bet tada rūkantieji sako esantys diskriminuojami“, – sako p. Černauskas.

Kaip kurti nerūkymo politiką

Kasdien rūko kur kas didesnė dalis žmonių, kurie dirba darbovietėse, o ne namie. Darbovietėse rūko 1 iš 3 asmenų, o nedirbančių, dirbančių namuose ar užsiimančių individualia veikla – 1 iš 5, rodo NTAKD duomenys. Taip pat tyrimai atskleidžia, kad vos 1–5% rūkančiųjų geba mesti šį įprotį savarankiškai. Tad darbdaviai gali reikšmingai prisidėti, kad darbuotojai mestų rūkyti, ir kartu gauti naudą iš didesnio darbuotojo produktyvumo.

Darbdaviams siūloma pradėti ne nuo draudimo rūkyti priėmimo, o nuo paramos ir pagalbos darbuotojams mesti rūkyti, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijose. Darbdavys turėtų pabrėžti sveikatai daromą žalingą pasyvaus rūkymo poveikį bei asmens teisę dirbti neužterštoje, sveikoje aplinkoje ir įsteigti komitetą, atsakingą už visų priemonių priežiūrą ir sklandų jų įgyvendinimą.

Kad visi darbuotojai spėtų pasirengti naujoms sąlygoms ir taisyklėms, reikia gerokai iš anksto pranešti apie planus uždrausti rūkyti.

Pravartu sudaryti planą, kaip bus viskas įgyvendinta ir kokios apibrėžtos politikos nesilaikymo pasekmės.

Draudimas rūkyti turėtų galioti visiems darbuotojams be išimčių, įskaitant vadovus. Rūkantiesiems reikėtų pasiūlyti nemokamas mesti rūkyti padedančias programas, o atkritusiems – konsultacijas. Metimo rūkyti programas gali finansuoti ne pati darbovietė, o sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ar draudimo bendrovės. Darbuotojai neturėtų patys mokėti už dalyvavimą šiose programose, nebent simbolinį mokestį, kuris sustiprintų įsipareigojimą dalyvauti programoje ir padidintų suvokiamą programos vertę.

Nustačius tokį draudimą, negalima daryti jokių išimčių dėl rūkymo darbovietės patalpose ar teritorijoje. Reikia įvertinti ir su rūkymu paslapčia susijusią gaisro riziką, pataria VDI.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24,, Vilnius, jį tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslu.