Baudžiamoji atsakomybė už duomenų nutekinimą – reali

„Verslo Žinios“ straipsnis.

Baudžiamoji byla už informacijos nutekinimą tapo Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintu faktu. Jis papildo iki šiol tokiais atvejais plačiai taikomą civilinę atsakomybę. Tačiau pasibaigusio baudžiamojo proceso iniciatoriai tvirtina įveikę labai sunkų kelią.

Svarbios informacijos nutekinimas – verslo Achilo kulnas. Teisininkai nurodo, kad dar ne taip seniai – 2015 m. – Lietuvos teismų praktikoje buvo sudarytos sąlygos verslui lengviau civiliniu ieškiniu reikalauti dėl darbuotojo nutekintos informacijos atsiradusios žalos atlyginimo. O šiemet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino baudžiamosios atsakomybės taikymą už komercinės paslapties atskleidimą trečiosioms šalims.

Bloga patirtis

Bylą inicijuoti nusprendė informacijos nutekinimo faktą nustatęs darbdavys – ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.

„Pateikėme pareiškimą, nes matėme įvykdytą teisės pažeidimą, – VŽ tvirtino tapatybės viešinti nenorintis bendrovės vadovas. – Bet patikėkite, visa ši istorija labai bloga. Tai skaudi patirtis, ji kainavo labai daug ir po 8 metus trukusio proceso tikrai nežinau, ar norėčiau tai kartoti.“

Verslininkas pridūrė, kad nenori šioje istorijoje viešintis ir dėl to, kad logistikos sektoriuje sunku rasti naujų žmonių.

„Tai nėra tokia istorija, kuria reikėtų džiaugtis ar dalytis patirtimi. Mes galime atrodyti labai blogi, nors kaltė ir ne mūsų. Tiesiog ėmėmės veiksmų prieš mums sąmoningai žalą padariusius darbuotojus. Gali būti, kad rinkos atžvilgiu mūsų atvejis gali atrodyti kaip nesąžiningos veiklos prevencija, bet mums tai yra naujų darbuotojų atėjimo prevencija. Patikėkite, tai mūsų visai nedžiugina, nes neturime jokio noro bylinėtis“, – susidariusią dvilypę situaciją VŽ aiškino bylą inicijavęs logistikos įmonės savininkas.

Informacija – konkurentams

Baudžiamoji byla išsirutuliojo 2010 m., kai tarp darbdavio ir darbuotojo kilo ginčas dėl konfidencialumo susitarimo pažeidimo. Vadybininko pareigas logistikos įmonėje ėjęs darbuotojas kitam juridiniam asmeniui, vykdančiam konkuruojančią veiklą, per „Skype“ programėlę (taip pat elektroniniais laiškais) atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją: informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas.

Verslininkams pavyko įrodyti patyrus 28.115,72 Eur nuostolį, todėl teismas įpareigojo buvusį darbuotoją atlyginti žalą.

Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala (konkrečiu atveju didelė žala laikoma nuo 5.700 Eur). LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje didelės žalos požymis yra nuostolių atsiradimas, kuris grindžiamas negautu pelnu.

Žinutė verslui

„Šis sprendimas reikšmingas ir svarbus tiek verslui, tiek darbuotojams. Nes juo komunikuojama žinutė, kad nukentėjus nuo nesąžiningo darbuotojo elgesio, pasireiškusio komercinės paslapties atskleidimu, galima ne tik kreiptis dėl žalos priteisimo iš tokio darbuotojo civilinio proceso tvarka, bet taip pat patraukti darbuotoją baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nesąžiningais darbuotojo veiksmais padaroma didelė turtinė žala“, – sprendimo svarbą aiškina Jelena Cvirko, „Jurex“ verslo ginčų advokatų kontoros advokatė.

Pasak jos, anksčiau buvo susiformavusi praktika, kad paprastai tokiems darbuotojams grėsdavo nebent ieškinys dėl nuostolių atlyginimo civiline tvarka. Dažniausiai bylinėjimasis trukdavo net kelerius metus, o rezultatas nukentėjusio darbdavio paprastai nedžiugindavo, nes teismai nebuvo linkę priteisti iš darbuotojo visų reikalaujamų sumų.

Baudžiamoji specifika

„Pagal BK 211 straipsnį už komercinės paslapties atskleidimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų, – sako p. Cvirko. – Be to, baudžiamajame procese yra galimybė kaltinamajam taikyti kardomąsias priemones nuo pat baudžiamojo proceso pradžios. Todėl kaltinamas asmuo nemenkų suvaržymų gali pajusti dar net nesulaukęs teismo nuosprendžio.“

Pavyzdžiui, iš jo gali būti paimtas asmens tapatybės dokumentas, jis gali būti įpareigotas neišvykti į užsienį. Jam gali būti taikomi ir kiti įstatyme numatyti suvaržymai. Be to, jeigu asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą, jam atsiranda ir teistumas.

Advokatė tvirtina, kad ekspedicijos įmonėse konfidencialumo susitarimo pažeidimo klausimai yra itin opūs: atvejai, kai vadybininkai surenka informaciją apie krovinius, maršrutus, kainas, užsakovus, vežėjus ir perduoda ją jau veikiančiai ar naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, – gana dažni.

Konkrečiu atveju darbuotojo veiksmai turėjo būti akivaizdžiai neteisėti, nes baudžiamajame procese, kaip ir civiliniame, darbdavys turi pareigą įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus: iš esmės pagauti jį nusikaltimo vietoje, pavyzdžiui, perduodantį konkurentui konfidencialią informaciją.

Ginčai dėl žalos

Tačiau šioje byloje būtent su įrodymų surinkimu ir padarytos žalos nustatymu susiję faktai daug klausimų kelia Kęstučiui Jonaičiui, nuteistajam darbuotojui atstovavusiam advokatui.

„Man nesuprantama, kodėl per turbūt 7 metus prokuratūra nerado, kas Lietuvoje galėtų apskaičiuoti žalą. O teismas palaikė pačios nukentėjusiosios pusės, ne teismo, ne ekspertų, sukurtą žalos skaičiavimo metodiką. Teismas pasakė, kad ši buhalterinės apskaitos algoritmams prieštaraujanti metodika yra teisinga. Be to, buvo skaičiuojamas „ekspedicinis pelnas“, nors niekur pasaulyje tokios sąvokos nėra ir nėra jos algoritmo“, – VŽ sako jis ir priduria, kad tai patvirtino byloje liudiję FNTT specialistai.

Advokatas sakė, kad prokuratūra žalą skaičiavo ilgiau nei 5 metus, pati žalos suma buvo ne sykį mažinama, buvo skaičiuojama dėl „visų ateityje potencialių klientų“ netekimo patirta žala.

Jis pridūrė, kad civilinėje byloje tokia situacija galėtų būti kur kas paprasčiau išaiškinta nei baudžiamojoje.

„Todėl nežinau, ar tai turėtų būti sektina praktika, – teigia p. Jonaitis. – Labai abejoju, ar ateityje bus bylų, kuriose teismas palaikys nukentėjusiosios pusės sukurtą žalos skaičiavimo metodiką.“

Remigijus Merkevičius, nukentėjusiai bendrovei atstovavęs advokatas, pritaria, kad žalos skaičiavimas šioje byloje vyko itin sudėtingai ir užtruko labai ilgai.

„Visa įrodinėjimo našta buvo gulusi ant mūsų pečių, nors baudžiamajame procese tai turėtų būti valstybės pareiga“, – sako teisininkas. Tačiau jis iš karto atmetė kolegos p. Jonaičio abejones, nes priešingos pusės argumentai dėl žalos skaičiavimo teismo nė karto nesudomino.

Renkasi ieškovas

Komentuodama šią situaciją, p. Cvirko tvirtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, patirtos žalos dydį privalo įrodyti jos reikalaujantis asmuo. Todėl metodas, pagal kurį ieškovas skaičiuoja savo patirtus nuostolius, paprastai priklauso nuo ieškovo pasirinkimo.

„Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjusiu bendrovės konkurencingumu rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautu pelnu), todėl įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga“, – tvirtina p. Cvirko. Pasak jos, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal kelis kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Be to, teigia ji, teismai ne kartą yra akcentavę, kad negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos.

Advokatė nurodo, kad konkrečioje byloje nukentėjusio darbdavio patirta žala buvo apskaičiuota vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus ir sumokėtus mokesčius. Toks nuostolių skaičiavimo kriterijus yra dažnai taikomas bylose dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais (perviliojant darbuotojus ir pasinaudojant komercine paslaptimi), atlyginimo. Tačiau tai nereiškia, kad tai yra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis gali būti apskaičiuojama nukentėjusiosios šalies patirta žala. Konkretų būdą, pasak teisininkės, gali rinktis pats ieškovas.

Civilinis – paprasčiau

Panašių istorijų norintiems išvengti verslininkams p. Merkevičius siūlo aiškiai nustatyti, kokia informacija pripažįstama įmonės komercine paslaptimi ir kaip ji bus saugoma.

„Tai turi būti aišku ir įmonei, ir darbuotojams, tada bus aišku ir įrodinėjimo procese“, – sako jis.

Be to, advokatas nurodo, kad tyrimą turinčios pradėti valstybės įstaigos, „jeigu galės, tyrimo nepradės“. Todėl baudžiamąjį persekiojimą nusprendęs pradėti verslininkas turi turėti sukaupęs visus reikalingus įrodymus, kurie užtikrintų ikiteisminio tyrimo pradžią.

Ponas Merkevičius pritaria minčiai, kad dėl informacijos nutekinimo žalą patyrusiam verslui būtų gerokai paprasčiau imtis civilinės bylos ir prisiteisti patirtos žalos kompensaciją.

„Civilinės bylos procesą gali palaikyti pats, o baudžiamojoje byloje lieka prašytojo vaidmuo“, – sako jis.

 

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *