Pažeidė jūsų garbę ir orumą – ar tikrai?

Technologijų įvairovė ir gausa teikia ne tik informacijos apsikeitimo greičio, sklaidos ir dalijimosi privalumų, bet kelia ir grėsmių. Plečiantis galimybėms kartu atsiranda rizika įvairiais pasisakymais pažeisti kito žmogaus garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Ko gero girdėta situacija, kai socialinių tinklų žvaigždė pavadino kitą asmenį ne pačiu gražiausiu epitetu, tas įsižeidęs kreipiasi į teismą. Kas tada?

Socialinių tinklų laikais teisė laisvai reikšti įvairias mintis ir idėjas, viešai komentuoti ir pasisakyti didina riziką pažeminti kitus. Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas kritiškas pareiškimas ar komentaras gali būti traktuojamas kaip garbės ir orumo pažeidimas. Kokie kriterijai svarbūs?

Duomenų paskleidimo faktas

Duomenys laikomi paskleistais tuo atveju, jei juos sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Terminas „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis: žodžiu, raštu, laišku, įsakymu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.

Pavyzdžiui, elektroniniame dviejų žmonių susirašinėjime, kuriame daugiau niekias nedalyvauja, surašyti teiginiai nebus laikomi duomenų paskleidimu. Taip pat duomenų paskleidimu nebus laikomas kreipimasis į valstybės institucijas (policiją ir kt.), siekiant apginti savo teises.

Žinia ar nuomonė?

Jeigu duomenys buvo paskleisti, svarbu ar buvo paskelbta žinia, ar tik išsakyta nuomonė, subjektyvus vertinimas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.  Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atskirti žinią nuo nuomonės nėra sudėtinga, bet praktikoje tai padaryti  – nelengva.

Įprastai laikoma, kad tokios frazės, kaip „manau, kad“, „mano nuomone“ parodo, jog yra išsakyta nuomonė. Bet taip yra ne visada. Net jei teiginyje yra naudojami žodžiai „mano nuomone“, „galimai“ nustačius, jog jie įterpti tyčia, siekiant tik imituoti nuomonės išsakymą, gali būti pripažintas žinios paskleidimo faktas.

Taigi nors dažniausiai ginčas tarp asmenų kyla dėl konkrečių frazių ar jų vertinimo – ypač svarbu įvertinti ir kontekstą, kuriame tie teiginiai buvo paskelbti.

Žinių paskleidimas apie konkretų asmenį

Kita aplinkybė, kuri turi būti nustatyta  – žinių paskleidimas apie konkretų asmenį, t. y. apie tą asmenį, kuris teigia, kad paskleistos žinios pažeidžia jo garbę ir orumą. Įdomu tai, kad šio fakto konstatavimui nėra būtina, kad asmuo būtų konkrečiai įvardintas. Gali pakakti to, kad iš paskleistų žinių visumos asmenį galima aiškiai identifikuoti.

Paskleistų žinių neatitikimas tikrovei

Dar viena aplinkybė – paskleistų žinių neatitikimas tikrovei.  Net jei paskelbta žinia asmeniui yra nemaloni, jį žeidžia, bet atitinka tikrovę, tokios žinios paskleidimas nėra laikomas jo garbės ir orumo pažeidimu.  Tačiau, jeigu paskleista žinia ir nepažeidžia asmens garbės ir orumo, ji gali pažeisti kitas įstatymų ginamas asmens teises, pavyzdžiui, teisę į privatų gyvenimą. Visuomet laikoma, jog paskleista žinia neatitinka tikrovės, o įrodyti, jog yra priešingai, tenka žinią paskelbusiam asmeniui.

Asmens garbės ir orumo žeminimas

Paskutinė būtina sąlyga asmens garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui yra tai, kad paskleista žinia turi žeminti asmens garbę ir orumą. Šią aplinkybę turi įrodyti asmuo, kuris teigia, kad jo garbė ir orumas yra pažeisti. Teismų praktikoje teiginiai, jog asmuo padarė nusikaltimą, nors teismas dėl šio asmens nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio, paprastai laikomi akivaizdžiai žeminančiais asmenį.

Viešų ir privačių asmenų garbės ir orumo gynimas – ribos skirtingos

Atskira problema yra įvairūs komentarai apie viešuosius asmenis, pavyzdžiui, politikus ir jų veiklą. Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos nėra tokios pat. Viešasis asmuo turi būti pakantesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Bet tai nereiškia, kad apie viešąjį asmenį galima skelbti bet kokią informaciją. Įvairūs akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys pasisakymai, teiginiai, kuriais asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo yra privatus, ar viešasis asmuo, laikytini pažeidžiančiais asmens garbę ir orumą.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.