Paties darbuotojo iniciatyva nutraukta darbo sutartis dar negarantuoja, kad nekils ginčas

Neseniai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje darbdavys pripažintas elgęsis nesąžiningai ir daręs poveikį darbuotojui nutraukiant darbo sutartį. Verslo ginčų advokatų kontoros vyresnioji teisininkė Viktorija Aponavičiūtė teigia, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Įpareigojimas elgtis sąžiningai (pavyzdžiui, nedaryti psichologinio spaudimo darbuotojui) svarbus derantis ir dėl darbo sutarties nutraukimo – nesąžiningas darbdavio elgesys derybų metu gali nulemti jos nutraukimo pripažinimą neteisėtu.

„Klaipėdos apygardos teismas neleistiną darbdavio poveikį darbuotojui nustatė remdamasis elektroniniais laiškais vykdytu darbdavio ir darbuotojo susirašinėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Susirašinėjimas patvirtino, kad darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo darbdavys, pažadėjęs darbuotojui už sutikimą nutraukti darbo sutartį atlyginti darbuotojo persikraustymo į Lietuvą išlaidas (darbuotojas į Lietuvą atvyko dirbti iš Italijos). Pasirašęs atgaline data ir jam nesuprantama (lietuvių) kalba surašytus atleidimo dokumentus, darbuotojas pareikalavo darbdavio išmokėti sutartą kompensaciją, tačiau darbdavys kompensacijos nemokėjo. Įpykęs darbuotojas iš darbdavio administracijos atsiėmė pasirašytus atleidimo dokumentus, perbraukė juose esančius savo parašus ir kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu“, – sako V. Aponavičiūtė.

Anot jos, tiek darbo ginčų komisija, tiek ginčą nagrinėję teismai darbuotojo reikalavimus tenkino, darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbios priežasties pagrindu pripažino neteisėtu, nes ne darbuotojas, o darbdavys buvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorius. Teismai taip pat patvirtino, kad prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo atšaukimas nebūtinai turi būti rašytinis – jis gali būti išreikštas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (pasirašytų dokumentų originalų atsiėmimu).

„Jei darbuotojas tampa nebereikalingas ir nėra kitų DK įtvirtintų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbdavys turėtų pateikti darbuotojui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o ne skatinti darbuotoją pasirašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo jo iniciatyva. Kompromisas darbdaviui kainuos pigiau nei darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu. Tuo labiau, kad į susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo galima įtraukti ir darbdaviui naudingus saugiklius“, – teigia V. Aponavičiūtė.

Anot jos, nesąžiningi veiksmai gali nulemti daug laiko ir finansinių išteklių reikalaujantį bylinėjimosi procesą, kuris pasibaigs tuo, kad darbuotojui bus priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.