Nesąžininga konkurencija: kaip ją atpažinti?

Nesąžininga konkurencija laikomi konkurentų veiksmai, kurie prieštarauja sąžiningai veiklos praktikai ir gali pakenkti kito galimybėms konkuruoti.

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis (bet ne baigtinis) veiksmų sąrašas, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Tokio pobūdžio veiksmais gali būti: naudojimasis kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu, vartotojų klaidinimas, komercinės paslapties perdavimas ir naudojimas  ir kt., jeigu tai atliekama konkurenciniais tikslais.

Nesąžininga konkurencija darbo santykiuose

Darbo teisinių santykių kontekste, labiausiai paplitę nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra informacijos, kuri yra laikoma komercine paslaptimi, naudojimas, perdavimas ir skelbimas be savininko sutikimo. Taip pat siūlymas konkuruojančios organizacijos darbuotojams nutraukti darbo sutartį, siekiant naudos sau ar padarant žalą kitai įmonei.

Verslo praktikoje nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia kompleksiškai, kai ilgalaikiai įmonės darbuotojai, kurie išmano įmonės verslo veiklos specifiką bei turi pasitikėjimu pagrįstą ryšį su klientais, nusprendžia įsteigti savo įmonę bei konkuruoti su darbdaviu.

Įsteigus su darbdaviu tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruojančią bendrovę, kontaktuojama su svarbiausiais buvusio darbdavio klientais, kurie neretai mano bendradarbiaujantys su tuo pačiu, tik pavadinimą pakeitusiu, verslo partneriu, perviliojami ir kvalifikuoti buvusio darbdavio darbuotojai. Įmonė dėl tokių buvusio nesąžiningo darbuotojo veiksmų patiria nuostolių – mažėja užsakymų skaičius, krenta pardavimai, prarandamos investicijos į ilgamečius darbuotojus, tenka ieškoti naujų darbuotojų, juos ugdyti.

Siekiant kompensuoti dėl nesąžiningos konkurencijos patirtus praradimus ir užkirsti kelią didesniems nuostoliams, buvusiam darbdaviui tenka kreiptis į teismą su reikalavimu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo.

Užslėptą nesąžiningą konkurenciją įrodyti sudėtingiau

Dažnai nesąžininga konkurencija būna ne tiesioginė, bet paslėpta. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojas pats nedalyvauja konkuruojančios įmonės steigime, neina joje vadovaujančių pareigų, o paveda tai atlikti savo giminaičiams ar draugams, kartais net ir toliau dirbdamas pas tą patį darbdavį. Tuomet nesąžiningos konkurencijos veiksmų įrodinėjimas būna apsunkintas, tačiau įmanomas.

Taip pat gali būti slepiamos ir kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų apraiškos. Pavyzdžiui, darbuotojams ne tiesiogiai siūloma pareiti dirbti pas kitą darbdavį, bet pateikiami kitokio pobūdžio patrauklūs pasiūlymai (pavyzdžiui, dėl paskolos suteikimo), arba pasiūlymai įsidarbinti darbuotojams teikiami per įdarbinimo įmones ir pan.

Neretai nuo kaltinimų nesąžininga konkurencija, panaudojant duomenis apie įmonės klientus, ginamasi tuo, jog informacija apie įmonės klientus yra viešai prieinama: internete ar viešuose registruose, tad tokia informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta[1], kad informacija apie užsakovus ar partnerius susideda iš daugelio įvairiausių duomenų (užsakymų ir pardavimų duomenys, informacija apie klientų poreikius, mokumą, finansinę būklę, patikimumą, konkrečiam klientui teikiamų paslaugų komplektą, sąlygas ir kainas). Tokia informacija gali būti laikoma įmonės komercine paslaptimi ir jos panaudojimas kitos įmonės versle vertintinas kaip nesąžininga konkurencija.

Ką daryti darbdaviui? Atlikti namų darbus

Darbdaviui siekiant užkirsti kelią nesąžiningos konkurencijos veiksmų vykdymui ar palengvinti pažeidėjų patraukimą atsakomybėn, būtina atlikti tam tikrus namų darbus.

  • Įmonės vidaus dokumentuose apibrėžti, kokia įmonės informacija yra konfidenciali ir kokia šios informacijos dalis laikoma komercine paslaptimi.

Konfidencialios informacijos sąvoka yra platesnė, nei komercinės paslapties, atsakomybė už pirmosios atskleidimą kyla pagal sutartį, o už antrosios – pagal įstatymą. Aplinkybė, kad įmonėje nėra pavirinto komercinių paslapčių sąrašo, nepanaikina atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tačiau tokio sąrašo buvimas supaprastina įrodinėjimo procesą.

  • Pasirašyti su darbuotojais individualius susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

Tokiame susitarime galima nurodyti kiekvieno darbuotojo pareigas, susijusias su konfidencialios informacijos apsauga, konfidencialių duomenų tvarkymu, nustatyti netesybas, už pareigos saugoti konfidencialią informaciją, pažeidimą ir pan. Svarbu yra ir tai, kad pagal įstatymą įmonės darbuotojų pareiga saugoti komercines paslaptis galioja 1 metus po darbo santykių pabaigos, o susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos galima nurodyti ir ilgesnį terminą.

  • Imtis priemonių konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugai.

Informacijos apsaugos užtikrinimo priemonėmis gali būti, pavyzdžiui, įmonei svarbių duomenų apsaugojimas slaptažodžiais, leidimas susipažinti su duomenimis tik tam tikros kategorijos darbuotojams, signalizacijos patalpose įrengimas ir pan. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti savininko veiksmai šiai informacijai saugoti.

  • Reglamentuoti darbuotojų elektroninio susirašinėjimo patikrinimo galimybę.

Kadangi darbuotojo kompiuteryje arba telefone gali būti ne tik darbinė informacija, bet ir darbuotojo asmens duomenys, darbdavio galimybė susipažinti su tokiais duomenimis turi būti pakankamai griežtai reglamentuota. Tuo tikslu siūlytina parengti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarką, kurioje būtų numatyta, kokiais atvejais gali būti tikrinami tokie duomenys kaip darbuotojui suteiktos el. pašto dėžutės turinys, duomenys apie darbuotojo lankomas interneto svetaines, mobiliojo telefono naudojimo duomenys ir kt.

Gavus įrodymų apie darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, būtina šiuos duomenis tinkamai išsaugoti, siekiant palengvinti įrodinėjimą ginčo atveju, kadangi dažnai darbuotojai, palikdami darbą, imasi priemonių tokių įrodymų sunaikinimui.

  • Sudaryti nekonkuravimo susitarimus su ypatingų žinių ir gebėjimų turinčiais darbuotojais.

Darbdavys negali nustatyti darbuotojams besąlyginės prievolės saugoti visą darbe gautą informaciją po darbo santykių pasibaigimo. Informaciją, kuri tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), darbuotojai privalo saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.[2]

Darbdaviui, siekiant užkirsti kelią vertingas žinias ir įgūdžius turintiems darbuotojams pereiti dirbti pas konkurentus, tikslinga apmastyti poreikį su tokiais darbuotojais sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Jų pagrindu darbuotojams darbo santykių metu ir ne ilgiau nei 2 metus po jų pasibaigimo būtų uždrausta konkuruoti su darbdaviu bet kokia forma. Susitarimo galiojimo metu darbuotojui turi būti mokama ne mažiau nei  40 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.

Tinkamas pasirengimas galimiems nesąžiningos konkurencijos veiksmams bei jų identifikavimas laiku, gali padėti užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai bei minimizuoti nuostolius, kurie kyla dėl nesąžiningo darbuotojų elgesio.

 

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.