Neaiškiuose statybų sektoriaus viešuosiuose pirkimuose padėtas taškas

Statybų sektoriaus viešuosiuose pirkimuose laukia daugiau aiškumo: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perkančiosioms organizacijoms griežtai nurodo apibrėžti apčiuopiamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, sutartiniuose dokumentuose numatyti atsakomybę už jų neįgyvendinimą.  

Karolina Laurynaitė, JUREX verslo ginčų advokatų kontoros asocijuotoji partnerė, advokatė teigia, kad nors ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikrai neturėtų būti paskutinė, tačiau tai yra labai palankus signalas rangovams, kurie iki šiol nesiryžo reikalauti aiškesnių vertinimo kriterijų ar kurių bandymai buvo nesėkmingi.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gana griežtai sukritikavo situacijas, kai pirkėjas pasiūlymo vertinimo kriterijus aprašo taip abstrakčiai, kai nebėra jokio aiškumo ir objektyviai neįmanoma nustatyti, kodėl skirtas vienoks ar kitoks balas. Taip pat perkančiosios organizacijos faktiškai įpareigotos nustatyti efektyvius mechanizmus, kurie leis užtikrinti, kad laimėtojas jau sutarties vykdymo metu neišsižadės tų procesų, kuriuos pateikė pasiūlyme ir dėl kurių buvo išrinktas laimėtoju“, – teigia K. Laurynaitė.

Anot advokatės, viešųjų pirkimų konkursuose dėl statybos rangos darbų įsigijimo verslas pastaraisiais metais stebėjo keletą dviprasmiškų tendencijų.  Viena vertus būtent šiuose pirkimuose gana plačiai imtas taikyti ekonominio naudingumo kriterijus, kita vertus,  kokybiniai kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos vertindavo – abstraktūs ir subjektyvūs.

„Abstrakčių ir subjektyvių laimėtojo išrinkimo kriterijų nustatymas tiekėjų atranką pirkimuose padaro subjektyvią, kelia abejones dėl vertinimo skaidrumo. Pavyzdžiui, pirkimuose itin paplitęs laimėjusio rangovo išrinkimo kriterijus – statybų proceso efektyvumas, kai vertinamas darbų organizavimas, vidinės ir išorinės komunikacijos planas – daugeliui dalyvių keldavo galvos skausmą. Kai toks subjektyvus kriterijus gali būti vertinamas blogai, gerai, arba puikiai – kyla daug klausimų“, – sako K. Laurynaitė.

Advokatė pastebi, kad pastaruoju metu, susidarė įspūdis, jog tiekėjai konkuruoja aprašymų „gražumu“, pavyzdžiui, kuris dalyvis pasiūlys daugiau darbų organizavimo būdų (arba juos  įtikinamiau aprašys). Problema iškyla tuomet, kai laimėjus pirkimą ir pasirašius rangos sutartį, visi siūlyti metodai ir „gražūs“ aprašymai dažniausiai pamirštami, nes nėra jokios atsakomybės dėl pasiūlytų metodų realaus neįgyvendinimo.

Pasak K. Laurynaitės, tokia situacija žalinga ir visiems mokesčių mokėtojams. „Kai laimėtojas išrenkamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal aptartus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančiosios organizacijos sumoka daugiau mokesčių mokėtojų pinigų (pavyzdžiui, daugiau mokame už numanomai kokybiškesnį darbų valdymo procesą), o tai, dėl ko tokie didesni pinigai buvo sumokėti, realybėje taip ir lieka neįgyvendinta“.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.