Kriptovaliutų pardavėjams Lietuvoje šiais metais gresia skaudūs antausiai iš valstybinių institucijų

Portalo 15min.lt straipsnis. 

Lietuva kalba apie siekį tapti finansinių technologijų lydere, tačiau institucijų veiksmai rodo priešingai – stengiamasi riboti kriptovaliutų ar žetonų platinimo užuomazgas, įsitikinę „Jurex“ verslo ginčų advokatai. Jie teigia įžvelgiantys ir painiavą mokesčių sistemoje – nėra aišku, kaip apmokestinti iš kriptovaliutų gautas pajamas. O platinantiems ICO kyla rizika ir „būti išvestiems su antrankiais“.

„Jurex“ verslo ginčų advokatų kontoros advokatas Marius Tamošiūnas pristatyme klientams tikino, kad kriptovaliutos pirmą kartą per kelis tūkstančius metų realiai pasikėsino į valstybių monopolinę sritį – valiutos leidimą. „Tūkstančius metų valstybės niekam neleido kišti rankų prie valiutų leidimo ir tiesiogine prasme už tai kapojo galvas“, – sako M.Tamošiūnas. Dabar, anot jo, revoliucinė technologija susiduria su „labai jau klasikine ir sena teisine sistema“.

„Turime seną teisinę sistemą, senas normas ir principus, ir dabar susiduriame su tokia naujove, kuri nelabai telpa į buvusius rėmus“, – sako teisininkas. Tai itin aktualu naujai platinamiems kriptovaliutų žetonams, vadinamiesiems ICO, kuomet naujai pradedančios įmonės siekia pritraukti lėšų rinkoje. Iki šiol ICO „praslysdavo“ institucijų nepastebėti, tačiau ne per seniausiai prieš ICO ėmėsi kovoti ir JAV vertybinių popierių komisija (SEC), paskelbusi, kad dauguma ICO panašūs į apgavystę. Mat beveik visiems jiems turėtų būti keliami reikalavimai, kokie keliami ir vertybinių popierių, pvz., akcijų ar obligacijų, platinimui.

„Dabar JAV taikomas „Howey“ testas, kuriuo JAV vertybinių popierių komisija (SEC) vertina, ar tam tikras leidžiamas ICO laikytinas vertybiniais popieriais, ar tai yra investicinis kontraktas. O tam yra keturi požymiai, kurie suformuoti dar 1946 metų byloje, kur buvo kalbama apie investavimą į apelsinų fermą“, – sako advokatas. Keturi minimi požymiai: investuojami pinigai, iš investicijos tikimasi pelno, investicijos skiriamos juridiniam asmeniui, bet koks pelnas gaunamas iš leidėjo ar trečios šalies pastangų. M.Tamošiūnas pripažįsta, kad šiuos keturis požymius atitinka dauguma ICO.

Kalba – viena, daro – kita

„Mano galva, į kiekvieną naują atsirandantį reiškinį valstybė gali žiūrėti keliais kampais ir dažniausiai tie kampai yra kaip policijos moto: ginti, saugoti, padėti. Ar norime ginti, ar norime padėti, kad tas reiškinys taptų skaidrus ir naudingas visuomenei, su tam tikromis išlygomis, čia kyla klausimas. Viena vertus, ką tikrai matome kas yra deklaruojama – Lietuva sako, kad vienas iš strateginių globalių tikslų, kad mes tapsime finansinių technologijų lyderiais“, – patikina M.Tamošiūnas.

Tačiau kriptovaliutų atžvilgiu, anot jo, Lietuvos banko, Finansų ministerijos ar Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parodo, kad yra priešingai – kalbama daugiausia apie grėsmes, kad galima prarasti visus pinigus, ir bandoma rinką riboti. „Galbūt blockchain (blokų grandinės technologija – 15min) nebūtinai yra finansinės technologijos“, – stebisi M.Tamošiūnas. „Kalbant apie tą patį Lietuvos banką, yra viešai prieinamas darbų sąrašas šiems metams, ką jie ketina veikti, kuo užsiimti – ir ten nėra nieko, susijusio su kriptovaliutų ar ICO reguliavimu“, – rimtesnio požiūrio į situaciją rinkoje pasigenda jis.

Kita vertus, anot jo, VMI įsteigė verslo internete kontrolės padalinį, analogiškas kovos su kibernetiniu nusikalstamumu tarnybas kuria ir kitos valstybės. „Tikriausiai esate matę keletą susipažinimo straipsnių, kur buvo pagauti kriptovaliutų prekeiviai. Tas padalinys bent jau deklaruoja, kad rimtai veikia ir gaudo tuos blogiukus“, – teigia „Jurex“ advokatas.

Tačiau jis pasigenda institucijų veiksmų, kurie padėtų įmonėms ir gyventojams tvarkytis su nauju reiškiniu. „Kai šneku su buhalteriais, tai jie sako kad jiems labai reikėtų pagalbos iš valstybės institucijų padedant, kaip su tuo reiškiniu dorotis, kaip apskaityti. Yra tokia institucija kaip Finansų ministerijos Verslo apskaitos standartų komitetas, kuris lyg ir turėtų prižiūrėti, padėti apskaitai metodiškai. Šis komitetas ketina svarstyti, ar yra poreikis diskutuoti apie kriptovaliutų sureguliavimą“, – juokauja M.Tamošiūnas.

Skęsta mokesčių vingrybėse

„Jurex“ atstovas patikina, kad iki šiol mokestine prasme kriptovaliutų rinka yra itin neaiški. Šiuo metu verslui daugiausia klausimų kyla, kada reikia taikyti pridėtinės vertės mokestį teikiant su kriptovaliutomis susijusias paslaugas, kaip traktuoti kriptovaliutas – ar tai finansinė priemonė, ar prekė, ar kitoks turtas.

VMI jau buvo paskelbusi kritpovaliutų apmokestinimo išaiškinimo projektą, tačiau ir jį šiuo metu yra išėmusi iš savo svetainės.

„Vienaip ar kitaip teks susimokėti, reikia žinoti, ką ir kiek“, – sako advokatas. Jis pastebi, kad VMI reikalauja, jog kriptovaliutų įsigijimas būtų pagrįstas dokumentais: jais turi būti patvirtintas arba mokėjimas už virtualią valiutą, arba turi būti pateikta pirkimo-pardavimo sutartis. „Pagal savo patirtį: perkant-parduodant žetonus ar kriptovaliutą, kai jau deklaruoju, bandžiau įsivaizduoti, kaip VMI bandau išaiškinti, štai žiūrėkit, kad čia „smart contract“, ir ten nėra jokių asmens kodų ar pavadinimų, o čia gautas pavedimas iš kitos eterio sąskaitos ir ten neparašytas asmens vardas, prekės kodas ir kaina“, – sako M.Tamošiūnas.

Anot jo, perteklinės taisyklės yra didelė paskata likti šešėlyje. „Pas mus jei iškasei kriptovaliutą – tai dar negavai pajamų, reiškia nėra ir mokesčių. JAV yra kitaip – ten labai aišku, jei iškasei kriptovaliutą, tai reiškia jau gavai ir apmokestinamas pajamas“, – lygina M.Tamošiūnas.

Anot jo, buhalteriams Lietuvoje neaišku, kokią rinkos kainą taikyti, ar valiutos iškasimo momentu, nors tai nuolatinis procesas, ar gavus mokėjimą iš kasėjų grupės (pool, angl.) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio VMI pasakė maždaug taip, kad kriptovaliutos kasimas nėra nei prekė, nei paslauga. Kasimas tarsi yra pavedimų tvirtinimas, kas lyg ir būtų paslauga, tačiau VMI pasakė, kad lyg ir ne. Analogija – išsikepiau bandelę, mokesčių dar nėra, o jei parduosiu – bus“, – sako M.Tamošiūnas.

Šiuo metu asmenys, kurie gavo pelno iš kriptovaliutų prekybos, jei tai nėra individuali veikla, pajamų mokestį susimokėti tuo atveju, jei pelnas viršija 2500 eurų. Individualios veiklos pelnas apmokestinamas įprasta tvarka, aiškino teisininkai.

Dauguma ICO atitinka vertybiniams popieriams taikomus reikalavimus

„Jurex“ vyresnysis teisininkas Evaldas Pocevičius pripažįsta, kad Didžiosios Britanijos ir JAV požiūris į ICO yra netgi griežtesnis nei Lietuvoje. JAV institucijos pradėjo masiškai tikrinti ICO organizuojančias įmones.

„SEC vadovas pasakė labai konkrečiai – kiek mačiau tų tokenų, tai visi yra vertybiniai popieriai“, – sako E.Pocevičius. Anot jo, jei JAV „su finansais darai kažką blogo, dažniausiai išveda su antrankiais“.

Teisininkas aiškina, kad žetonų tipai yra keli: žetonai kaip finansinis turtas, kurie neteikia jokios grąžos ir tą aiškiai deklaruoja, tuomet įmonių veikloje naudojami žetonai, pavyzdžiui, taikantys įvairias nuolaidas ar leidžiantys iškeisti juos į konkrečius produktus, o trečia kategorija – žetonai kaip vertybiniai popieriai. Investuotojams trečioji kategorija būtent ir įdomiausia, kadangi jie tikisi uždirbti grąžos. Todėl daugiausia rinkoje sutinkami būtent tokie žetonai. „Spekuliacinis tikslas šiuo metu yra dominuojantis“, – patikina E.Pocevičius ir akcentuoja, kad rinkoje beveik nėra tokių investuotojų, kurie kelerius metus lauktų, kol ICO išplatinusi įmonė išplėtos projektą ir gaus dividendų.

O Lietuvos bankas tokių žetonų atžvilgiu pasisakė itin aiškiai – jei yra vertybinių popierių požymių, jiems taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Vadinasi, investuotojams turi būti paruoštas projektas, taikomi griežti reikalavimai informavimui, rizikos atskleidimui ir pan. Už reikalavimų nepaisymą gresia baudos ir kitos poveikio priemonės.

„Ta pati „Bankera“ yra pavyzdys vertybinių popierių žetono. Jei nusiperki jų žetonų, tu žinai, kad kartą per savaitę mokės kažkiek nuo savo gaunamų pajamų“, – sako E.Pocevičius ir pastebi, kad „Bankeros“ svetainėje nebeliko jokių pažadų per šimtą milijonų eurų sunešusiems investuotojams – vadinamosios baltosios knygos. Lietuvos bankas dėl šio ir kitų ICO reklamos kreipėsi ir į žiniasklaidą.

Pasak teisininko, dar yra hibridinių žetonų rūšis, kurie gali būti naudojami keliems tikslams. Tokiu atveju egzistuoja neaiškumas, kaip žetonus reglamentuoti – ar jie jau yra vertybiniai popieriai. Teisininkas taip pat pasigenda institucijų atsakomybės aiškiau reglamentuoti užgimusią naują rinką. Mat vertybiniams popieriams leisti egzistuojantys teisės aktai labai griežti – į rinką jie patenka per finansinius tarpininkus, naudojamos depozitoriumo paslaugos ir pan. „Daug klausimų kyla tol, kol kažkas konkrečiai neatsisės ir nepaims vadelių į rankas“, – sako E.Pocevičius.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *