Kaip verslui apsaugoti komercines paslaptis?

Neseniai rinkoje nuskambėjusi žinia apie LVAT galutinį sprendimą skirti „Orion Securities“ 20 000 eur baudą už konfidencialios informacijos atskleidimą  atkreipė verslo dėmesį į vyraujančią opią problemą.

Akivaizdu, kad verslas vis dar ne visuomet supranta, jog konfidencialios informacijos apsauga yra būtinas, o ne pasirenkamas verslo tvarumo, o kartais ir teisėtumo pagrindas. Netinkamai saugota konfidenciali informacija, o tiksliau, nedėtos pakankamos ir protingos pastangos saugoti jautrią ir vertingą verslui informaciją, šiai bendrovei atnešė tiesioginius nuostolius. Kita vertus, neretu atveju verslui nėra aišku, kaip suprasti ir įvertinti, kokią informaciją reikėtų saugoti ir kaip tą daryti. Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė teigia, kad įprastai sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ naudojamos kaip sinonimai, tačiau tai yra klaidingai susiformavusi nuostata.

Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, konfidenciali informacija gali būti skirstoma taip:

1.   Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
2.    Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi(pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti šią informaciją savo naudai.
3.   Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.
4.    Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.

Kaip apsaugoti komercines paslaptis?

Pasak advokatės, siekiant, kad informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, jos savininkas turi dėti protingas pastangas, kad ši informacija būtų apsaugota. Teismas, palengvindamas komercinių paslapčių savininkų dalią, išaiškino, jog komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Tačiau kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.

„Teismas išaiškino, kad nebūtina, jog tai, kad atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame ar elektroniniame dokumente. Šiuo metu egzistuojanti praktika įmonėse tvirtinti konfidencialios informacijos sąrašus tėra tik vienas iš būdų informuoti darbuotojus, kokia informacija yra laikoma slapta. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis”, – sako J. Judickienė.

J. Judickienė teigia, kad informacijos savininkas turi sudaryti sąlygas kitiems asmenims (taip pat ir darbuotojams) aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, ir užtikrinti jos laikymąsi. Be to, informacijos savininkas privalo protingai apibrėžti asmenų, kuriems komercinė paslaptis gali būti teisėtai atskleidžiama, ratą – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.