Kaip tinkamai pasiruošti mokesčių reformai?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams patartina pradėti ruoštis jau šiuo metu.

Pasak JUREX verslo ginčų advokatų kontoros asocijuotosios partnerės, advokatės Karolinos Laurynaitės, pagrindinė apmokestinimo naujovė yra darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų konsolidavimas ir jų perkėlimas pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui. Taip pat numatomi gyventojų pajamų mokesčio tarifo pasikeitimai ir diferencijavimai, neapmokestinamų pajamų dydžio pasikeitimai, valstybinio socialinio draudimo įmokų lubos, pensijų kaupimo įmokų skaičiavimo pakeitimai.

Darbdaviui išliks prievolė mokėti įmokas į garantinį fondą (0,16 %), ilgalaikių darbo išmokų fondą (0,16 %) ir draudėjo bendrojo socialinio draudimo tarifą (1,47 % už neterminuotas darbo sutartis ir 2,02 % už terminuotas darbo sutartis).

Tuo tarpu visos kitos valstybinio socialinio draudimo įmokos turės būti įskaičiuotos į darbuotojų bruto darbo užmokestį, nurodytą darbo sutartyje. Dėl šių teisinio reguliavimo naujovių darbdaviai turi atlikti eilę toliau nurodomų veiksmų.

1. Įsitikinkite, kad nėra potencialių ginčo židinių

„Nors oficialiuose valstybės institucijų išaiškinimuose nurodoma, jog darbo sutarčių pakeitimui dėl mokesčių reformos darbuotojo sutikimo nereikia, praktikoje gali kilti nemažai ginčytinų atvejų. Kol kas matomas prieštaravimas tarp Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir Darbo kodekso nuostatų, kadangi pastarasis numato, jog darbo užmokesčio pakeitimui reikalingas rašytinis darbuotojo sutikimas“, –sako K. Laurynaitė.

Visgi advokatė teigia, kad darbdaviai gali priimti įsakymą, jog visos darbo sutartys keičiamos automatiškai, jose pakeičiant nuostatą dėl darbo užmokesčio dydžio. Taip pat pabrėžia, jog darbdaviams svarbu įsitikinti, kad darbuotojo gaunama darbo užmokesčio suma po reformos nesumažėtų.

„Tikėtina, kad praktikoje gali kilti ginčų dėl darbuotojui nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėtino darbo užmokesčio netinkamo perskaičiavimo. Todėl, esant būtinumui suapvalinti po perskaičiavimo gautą sumą, ji turėtų būti suapvalinama darbuotojo naudai. Potencialių ginčų gali kilti ir tais atvejais, kai darbo sutartyje darbuotojo darbo užmokesčio dalis nurodyta ne konkrečia suma, bet tam tikru kintamu vienetu. Dažnai tam tikrų specialybių darbuotojų darbo sutartyse nurodoma, kad atlyginimas darbuotojui mokamas ne tik fiksuota suma, bet ir tam tikru priedu, apskaičiuojamu nuo, pavyzdžiui, pardavimų apyvartos“, – teigia K. Laurynaitė.

Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti kelią būsimiems ginčams, būtina gauti rašytinius darbuotojų sutikimus darbo sutarčių pakeitimui tokiais atvejais:

  • kai darbuotojo darbo užmokestis didinamas ne 1,289 karto, bet kita apimtimi;
  • kai tuo pačiu keitimu numatomi ir kitų darbo sutarties sąlygų pakeitimai;
  • kai darbuotojo darbo užmokestis darbo sutartyje nurodytas ne bruto, bet neto;
  • kai darbuotojo darbo užmokestis darbo sutartyje nurodytas ne tik fiksuota suma (pavyzdžiui, fiksuotas atlyginimas plius priedas);
  • kitais atvejais, kai dėl darbuotojo darbo užmokesčio perskaičiavimo gali kilti neaiškumų.

2.Atkreipkite dėmesį į premijas ir priedus

Kadangi VSDĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., iš anksto parengti darbo sutarčių pakeitimai turi įsigalioti būtent nuo šios datos.

„Reikia nepamiršti, kad nuo aukščiau nurodytos datos keičiasi ne tik darbuotojų ir darbdavių mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet ir vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, neapmokestinamų pajamų dydis, gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Iš anksto keisti darbo sutarčių ir darbuotojų atlyginimų VSDĮ pakeitimo įstatymo pagrindu darbdaviai neturi teisės“, – komentuoja advokatė.

Pasak jos, esant galimybei, darbdaviams patartina visą už 2018 m. gruodžio mėnesį priskaičiuotą darbo užmokestį, premijas ir priedus išmokėti darbuotojams tą patį kalendorinį mėnesį, kadangi su darbo santykiais susijusioms išmokoms nuo 2019 m. sausio 1 d. jau bus taikomos naujos apmokestinimo taisyklės ir tarifai.

3.Darbuotojus galima informuoti elektroniniu paštu

Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą prieš jiems įsigaliojant.  Apie keičiamą vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbuotojams mokamo atlyginimo dydį, darbuotojai turi būti informuojami iš anksto.

„Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyse numatytas atlyginimas dėl mokesčių reformos bus daugumos darbdavių keičiamas be darbuotojų rašytinio sutikimo, yra tikslinga informuoti darbuotojus apie numatomus pokyčius kuo anksčiau“, – sako K. Laurynaitė.

Pranešimų forma gali būti įvairi, priklausomai nuo darbovietėje nustatytos tvarkos. Svarbu yra tai, kad darbuotojams būtų pateikta tiksli informacija apie numatomus darbo užmokesčio pasikeitimus, rekomenduotina konkrečiai nurodyti darbuotojo iki perskaičiavimo gaunamą darbo užmokestį (bruto ir neto)  ir po 2019 m. sausio 1 d. gautiną darbo užmokestį (bruto ir neto).

„Atsižvelgiant į tai, kad tiek darbuotojų informavimas, tiek darbo sutarčių pakeitimas yra papildoma našta darbdaviams, siekiant palengvinti šį procesą, ypač daug darbuotojų turinčiose įmonėse, jį patartina šablonizuoti ir automatizuoti, pavyzdžiui, siunčiant darbuotojams pranešimus elektroniniu paštu“, – teigia K. Laurynaitė. Vis dėl to, nereikėtų pamiršti, kad darbuotojų informavimas elektroniniu paštu galimas tik tais atvejais, kai dėl tokio informavimo būdo susitarta darbo sutartyje.

4.Pasidarykite darbo apmokėjimo sistemų bei kitų darbovietėje taikomų vidaus teisės aktų reviziją

Darbdaviai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo turi ne tik pakeisti darbuotojų darbo sutartis, bet ir peržiūrėti įmonėje galiojančius vidaus teisės aktus, kuriuose numatytos darbuotojams mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos.

„Pirmiausia tai susiję su darbo apmokėjimo sistemomis, kurias privalo turėti kiekviena įmonė su 20 ar daugiau darbuotųjų. Jose paprastai nurodomos bazinių atlyginimų skalės, premijų ir priedų apskaičiavimo formulės, darbuotojams skiriamos pašalpos ir kiti duomenys, susieti su darbuotojo atlyginimo dydžiu iki mokesčių ar išreikšti konkrečia suma“,  – teigia advokatė. Vidiniuose dokumentuose nurodyti premijų, priemokų ar kitų išmokų dydžiai taip pat turi didėti 1,289 karto.

VSDĮ pakeitimo įstatymas įsakmiai numato darbdavio pareigą iki 2019 m. sausio 1 d. pakeisti tik darbo sutartis. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad darbo apmokėjimo sistemoje numatytos išmokos darbuotojams daugeliu atveju laikomos sudėtine jų darbo užmokesčio dalimi, įtraukti atitinkamus pakeitimus į darbo apmokėjimo sistemas taip pat patartina iki 2019 d. sausio 1 d., numatant, kad pakeitimai įsigalioja nuo aukščiau nurodytos datos.

Be to, darbdaviams patartina peržiūrėti ir suderinti su nauju teisiniu reglamentavimu kitus darbovietėje taikomus vidaus teisės aktus: susitarimus dėl nekonkuravimo (dėl juose numatytų kompensacijų), susitarimus dėl apmokėjimo už kilnojamojo pobūdžio darbą ir pan.

 

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.