Kaip mokesčių mokėtojas turėtų teisingai surašyti skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, 2007 m. vasario mėn.

Kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ir (ar) teisėti interesai, turi teisę juos apginti teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu tokios pasekmės atsiranda dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, asmuo turi teisę apskųsti tokius veiksmus, pateikdamas atitinkamą dokumentą (skundą) institucijai, kuri, asmens nuomone, pažeidė jo teises ir (ar) priėmė neteisėtą sprendimą ar sprendimo nepriėmė teisės aktuose nustatytais terminais. Tokių skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka priklauso nuo to, kokio viešo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas sukėlė atitinkamas pasekmes ir kaip teisės aktai reglamentuoja būtent to subjekto atžvilgiu parengtų skundų pateikimo ir nagrinėjimo ypatumus.

Mokesčių mokėtojų teises ir pareigas mokestinių santykių metu reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas tiesiogiai nurodo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Mokesčių administravimo įstatymas išskiria dvi mokesčių mokėtojų galimų pateikti skundų rūšis ir todėl atitinkamai numato dvi skirtingas tokių skundų nagrinėjimo procedūras. Mokesčių administratorius nustato mokestinių ginčų ir kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo santykius reglamentuojančias normas.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatyme įteisintas mokesčių mokėtojų teises ir, esant reikalui, jas apginti, būtina išsiaiškinti, dėl kokių mokesčių administratoriaus sprendimų galima inicijuoti mokestinį ginčą, o kokiais atvejais mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo patikrinimas yra suprantamas kaip nemokestinis ginčas.

Mokestinis ginčas, taip pat ginčas, kuris nagrinėjamas kaip mokestinis ginčas – tai ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl

• sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis;
• sprendimo atsisakyti mokesčių mokėtojui grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą);
• sprendimo neatleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo.

Skundai dėl kitų mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų ar jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, priskiriami prie nemokestinių ginčų kategorijos. Prie tokių skundų priskirtini pvz., skundai dėl mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmų taikymo, turto arešto akto surašymo, mokestinės nepriemokos nepripažinimo beviltiška ar sprendimų neatidėti ar neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino ir panašūs veiksmai.

Atsižvelgiant į šias ginčų kategorijas, keičiasi ir reikalavimai teisingai parengtam ir nagrinėtinam skundui dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) veiksmų. Todėl šie reikalavimai turi būti aptarti detaliau, kiekvienai kategorijai atskirai.

Skundo pateikimas, kai inicijuojamas mokestinis ginčas

Mokesčių administravimo įstatymas mokestiniams ginčams nustato privalomą ikiteisminę jų nagrinėjimo procedūrą. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojo skundas dėl patikrinimo akto rezultatų, dėl atsisakymo įskaityti ar grąžinti permoką (skirtumą), dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudų negali būti paduodamas teismui, kol dėl šio skundo nėra priimtas sprendimas ikiteisminėje šių ginčų nagrinėjimo institucijoje. Įstatymas nustato dvi ikiteismines mokestinius ginčus nagrinėjančias institucijas – tai centrinis mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – VMI prie FM) ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija). Nors numatytos dvi ikiteisminės institucijos, tačiau Mokesčių administravimo įstatymas nurodo, kad jau po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo mokestiniame ginče mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į teismą, inicijuojant teisminį šio ginčo nagrinėjimą. Kreiptis į teismą dėl šių klausimų galima ir po to, kai Komisija, išnagrinėjusi šį mokestinį ginčą (t. y. centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą), priėmė savo sprendimą, su kuriuo mokesčių mokėtojas nesutinka.

Nesvarbu, kokį iš aukščiau aptartų ikiteisminių ginčų nagrinėjimo variantų pasirinks mokesčių mokėtojas, svarbu prisiminti, kad teismui, pateikiant skundą dėl mokestinio ginčo, privalu nurodyti, ar mokesčių administratoriaus sprendimas buvo ginčijamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Jeigu mokestinis ginčas nebuvo išnagrinėtas ikiteisminėje instancijoje ir mokesčių mokėtojas šio ikiteisminės instancijos sprendimo nepateiks teismui kaip priedo prie parengto skundo, teismas tokį skundą gali atmesti.

Kadangi tiek mokestinių ginčų, tiek nemokestinių ginčų nagrinėjimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl kiti reikalavimai skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Pagrindiniai reikalavimai skundui būtų tokie:

• skundas administraciniam teismui turi būti pateikiami raštu. Parengtas teismui skundas turi būti rašytinės formos. Skundą turi pasirašyti pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas (pvz., advokato orderis ar teisinių paslaugų sutartis), patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Dokumentas (skundas) turi būti įteiktas teismui, jis gali būti įteiktas tiesiogiai arba išsiųstas teismui klasikiniu paštu ar per įmones, teikiančias kurjerio paslaugas. Skundo pateikimas teismui elektroniniu paštu negalimas;
• skundas administraciniam teismui turi būti pateikti valstybine kalba. Pažymėtina, kad valstybine kalba turi būti pateikiami ir skunde išdėstytas aplinkybes ir įrodymus patvirtinantys dokumentai – priedai prie skundo. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti;
• skunde turi būti nurodytas teismo, kuriam paduodamas skundas, pavadinimas. Nepriklausomai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos ir institucijos, kurios veiksmai ar neveikimas buvo pagrindas mokestiniam ginčui inicijuoti, buveinės, visi skundai dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Todėl skunde turi būti nurodytas būtent šio teismo pavadinimas;

Skunde taip pat turi būti nurodytas:

• pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;

• institucijos, kurios veiksmai ar neveikimas yra skundžiami, pavadinimas, buveinė ir tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos;

Mokesčių mokėtojų aptarnavimo ir mokesčių sumokėjimo kontrolės funkcijas paprastai vykdo mokesčių mokėtojo registracijos vietos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, būtent ji dažniausiai atlieka mokestinius patikrinimus, priima sprendimus dėl permokos grąžinimo ar atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Tačiau tam tikrus sprendimus priima taip pat ir centrinis mokesčių administratorius, pvz. jo kompetencijai priskirtas klausimas dėl didžiųjų mokesčių mokėtojų patikrinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų nagrinėjimo. Todėl skunde turi būti nurodytas konkrečios institucijos, ar tai būtų atitinkama apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ar centrinis mokesčių administratorius, pavadinimas ir jo buveinė.

Institucijos vardu aukščiau išvardintus sprendimus, dėl kurių gali kilti mokestinis ginčas, priima tos institucijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu tokia informacija yra žinoma, skunde nurodomos to mokesčių administratoriaus (pareigūno) vardas, pavardė, pareigos. Jei ši informacija nėra žinoma, gali būti nurodytas tik institucijos, kurios veiksmai yra skundžiami, pavadinimas ir buveinė.

• trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);

Jeigu yra asmenų, kuriems mokestinės bylos išsprendimas turėtų įtakos jų teisėms ar pareigoms, tokie asmenys turi būti nurodyti teismui pateiktame skunde kaip tretieji asmenys. Praktikoje dažni atvejai, kai mokestinėje byloje skundžiami centrinio mokesčių administratoriaus ar Komisijos sprendimai dėl atitinkamų apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų. Tokioje situacijoje pvz., institucija, kurios sprendimas yra skundžiamas, (atsakovas) gali būti VMI prie FM, o tretysis suinteresuotas asmuo gali būti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ji pvz., priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris ir buvo apskųstas VMI prie FM). Mokesčių mokėtojai taip pat turi žinoti, kad tretieji asmenys į bylą gali įstoti ne tik pareiškėjo iniciatyva, bet ir institucijos, kurios veiksmai yra skundžiami, prašymu.

• konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas, visus veiksmus įformina nustatytos formos sprendimais. Mokestinis ginčas prasideda, kai mokesčių administratoriaus pareigūnas priima sprendimą, kuris pažeidžia mokesčių mokėtojo interesus ir, jo nuomone, yra neteisėtas (pvz. priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o mokesčių mokėtojas nesutinka su patikrinimo metu atliktais mokesčių priskaičiavimais, ar priimtas sprendimas neatleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo ir pan.). Todėl inicijuojant teisminį šio mokestinio ginčo nagrinėjimą, turi būti nurodytas konkretus veiksmas, šiuo atveju – aktas, sprendimas ir jo rekvizitai, data ir numeris. Šis dokumentas turi būti pateiktas teismui kaip priedas prie skundo.
Skundai dėl mokesčių administratoriaus neveikimo nėra priskirtini prie mokestinių ginčų kategorijos.

• aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

Nurodytų argumentų pagrindimas ir pateikti to įrodymai yra svarbiausia skundo dalis. Mokesčių mokėtojas turi pateikti visą jo nuomone reikšmingą informaciją šio mokestinio ginčo nagrinėjimui. Kvalifikuotai parengtame skunde turi būti nurodytos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir pateiktas jų teisinis vertinimas, tai yra skundas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Skunde pateikti teiginiai turi būti išdėstyti aiškia kalba, pagal galimybes pateikti struktūrizuotai ir nuosekliai. Skundo ir jame nurodytų faktų, aplinkybių ir kitų paaiškinimų ar išvadų aiškumas suteiks galimybę teismui tinkamai įvertinti ir suvokti mokesčių mokėtojo skundo esmę ir reikalavimų pagrindimą.
Skunde nurodyti faktai ir motyvai turi būti patvirtinti atitinkamais įrodymais. Mokesčių mokėtojas faktinius duomenis gali nustatyti tokiomis priemonėmis: paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Jeigu mokesčių mokėtojo nuomone, jo pateiktų skunde paaiškinimų nepakaks įrodyti skundo pagrįstumo, jis gali prašyti iškviesti ir apklausti liudytojus, prašyti ekspertų išvados ir pan. Tokiais atvejais prašymą apie poreikį pateikti papildomus įrodymus ir tokį prašymą pagrindžiančius argumentus mokesčių mokėtojas turi nurodyti skunde, pateikiant papildomai informaciją apie liudytojų vardus ir pavardes, jų gyvenamąsias vietas ir pan.

• pareiškėjo reikalavimas;

Mokesčio mokėtojo reikalavimas skunde turi būti išdėstytas konkrečiai ir aiškiai, pvz. tai galėtų būti reikalavimas panaikinti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba reikalavimas panaikinti sprendimą neatleisti nuo baudos mokėjimo ir įpareigoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą atleisti nuo baudos mokėjimo ir pan.

• pridedamų dokumentų sąrašas;

• skundo surašymo vieta ir data.

Skundo su priedais egzempliorių (kopijų) teismui turi būti pateikta tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Skundo pateikimas, kai inicijuojamas nemokestinis ginčas

Teikiant į teismą skundą dėl kitų mokesčių administratoriaus pareigūnų veiksmų ar neveikimo, galioja tie patys reikalavimai skundo paruošimui kaip ir tuo atveju, jei būtų inicijuojamas mokestinis ginčas. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp šitų dviejų procedūrų yra tame, kad inicijuojant nemokestinį ginčą nėra privaloma ikiteisminė šio ginčo nagrinėjimo stadija. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su atitinkamu skundu. Skirtingai nuo mokestinių ginčų, skundas dėl kitų mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmų ar neveikimo pateikiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui pagal atsakovo (institucijos, kurios veiksmai yra skundžiami) buveinės vietą.

Svarbu paminėti taip pat ir tai, kad tiek mokestinis, tiek nemokestinis ginčas teisme su mokesčių administratoriumi gali būti pradedamas teisės aktų nustatytais terminais (jeigu terminai yra praleisti dėl svarbių priežasčių, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų atnaujinimo) ir sumokėjus žyminį mokestį bei pridėjus prie skundo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimo faktą.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.