Kaip apsaugoti komercines paslaptis?

Lietuvos verslui vis dar kyla su komercinėms paslaptims susijusių klausimų, pavyzdžiui: kokia informacija laikytina komercine paslaptimi? Kokie duomenys apie įmonės klientus gali būti pripažįstami komercine paslaptimi? Kaip juos apsaugoti?

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo apie tai, kas yra konfidenciali informacija bei kodėl ir kaip ją reikėtų saugoti. (nuo 45 minutės)

Konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis?

Įprastai sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ naudojamos kaip sinonimai, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad iš tiesų komercinės paslaptys tėra vienas iš konfidencialios informacijos rūšių. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, konfidenciali informacija gali būti skirstoma taip:

  1. Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
  2. Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti šią informaciją savo naudai.
  3. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.
  4. Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.

Vertindamas tai, kad daugelyje bylų dėl komercinės paslapties atskleidimo ar panaudojimo yra sprendžiama dėl duomenų apie įmonės klientus laikymo komercine paslaptimi, teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kokius kriterijus atitinkanti informacija apie bendrovės klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur be klientų pavadinimo esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Taigi „konfidencialios informacijos“ sąvoka yra kur kas platesnė už „komercinės paslapties“ sąvoką. Todėl tais atvejais, kai tam tikra informacija nėra pripažįstama komercine paslaptimi, ji gali būti saugoma kaip konfidenciali informacija.

Kaip apsaugoti komercines paslaptis?

Siekiant, kad informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, jos savininkas turi dėti protingas pastangas, kad ši informacija būtų apsaugota. Teismai, palengvindami komercinių paslapčių savininkų dalią, yra išaiškinę, jog komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Tačiau kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.

Teismai taip pat yra išaiškinę, kad nebūtina, jog tai, kad atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame ar elektroniniame dokumente. Taigi šiuo metu egzistuojanti praktika įmonėse tvirtinti konfidencialios informacijos sąrašus tėra tik vienas iš būdų informuoti darbuotojus, kokia informacija yra laikoma slapta. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis.

Tačiau svarbu tai, kad informacijos savininkas turi  sudaryti sąlygas kitiems asmenims (taip pat ir darbuotojams) aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis  turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, ir užtikrinti jos laikymąsi. Be to, informacijos savininkas privalo protingai apibrėžti asmenų, kuriems komercinė paslaptis gali būti teisėtai atskleidžiama, ratą – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.

Teismų praktikoje, spręndžiant dėl komercinės paslapties apsaugos, yra daromos išvados, kad bendrovėje egzistavusi techninė komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsauga yra pakankama, jeigu informacija apie bendrovės klientus, vežėjus, veiklos instrukcijos, kiti dokumentai yra saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam vadybininkui suteikiamu individualiu slaptažodžiu.

Taigi teismai yra linkę lanksčiai vertinti komercinės paslapties apsaugą, sudarydami galimybes informacijos savininkui pasirinkti būdus ir priemones, kaip užtikrinti šios informacijos slaptumą.

Bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ar panaudojimo reikalavimai dažniausiai grindžiami netiesioginiais įrodymais, kad buvo atskleista ar panaudota įmonės komercinė paslaptis, todėl teismai iki šiol labai nedrąsiai tenkindavo tokius ieškinius, o dar rečiau priteisdavo įmonei dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. 2016 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kuria išaiškino daugelį komercinėms paslaptims tinkamai apsaugoti reikšmingų teisinių klausimų, taigi įmonės galės drąsiau ginti savo pažeistas teises ir tikėtis teigiamo teismo sprendimo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybė gali kilti tiek už komercinės paslapties įgijimą, tiek už jos atskleidimą, tiek ir už šios informacijos panaudojimą:

  1. Neteisėtas komercinės paslapties įgijimas reiškia tiek pirminį (t. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Nėra svarbu, kokiu būdu įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas.
  2. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis (pavyzdžiui, materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims.
  3. Neteisėtas komercinės informacijos panaudojimas – už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims. Taigi atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto (pavyzdžiui, konkuruojanti įmonė).

Ko prašyti, kreipiantis į teismą dėl žalos už komercinės paslapties atskleidimą?

Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties įgijimo, paviešinimo ar panaudojimo, svarbu tinkamai įvardinti ir apskaičiuoti patirtą žalą. Šiuo atveju žala tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio:

  1. Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, – tai paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos.
  2. Netiesioginiai nuostoliai – komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.
  3. Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas).

Teismų praktikoje aiškinama, kad tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu – tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas. Kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, turi būti priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. O kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24,, Vilnius, jį tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslu.