Ką reikia žinoti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje

Trečiųjų šalių (ne ES ir ne ELPA) piliečiai į Lietuvos Respubliką gali atvykti ir Lietuvoje gyventi keliais pagrindais: gavę vizą ir/arba leidimą gyventi. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimas turėti vizą ir/ar leidimą gyventi netaikomas kitų ES valstybių narių piliečiams (taip pat ir ELPA valstybių narių piliečiams). Tačiau, jeigu kitos ES valstybės narės pilietis atvyksta gyventi į Lietuvą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, jis turėtų kreiptis dėl atitinkamos pažymos, patvirtinančios ES valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo.

Išskiriamos dvi leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje rūšys:

  • Leidimas laikinai gyventi;
  • Leidimas nuolat gyventi.

Leidimas laikinai gyventi – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Jis paprastai išduodamas vieneriems ar dvejiems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui, o tam tikrais atvejais – ir iki penkerių metų.

Tuo tarpu leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtina užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Leidimas nuolat gyventi įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui yra keičiamas.

Pažymėtina, kad skiriasi ne tik šių leidimų galiojimo trukmė, bet ir jų išdavimo tvarka bei pagrindai. Šiuos klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ).

Užsienietis (ne ES ir ne ELPA pilietis) gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka vieną iš UTPĮ įtvirtintų pagrindų:

  1. Jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (41 str.) (pavyzdžiui, jeigu užsienietis ar jo atitinkami giminaičiai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę).
  2. Jis yra lietuvių kilmės asmuo (42 str.).
  3. Yra šeimos susijungimo atvejis (43 str.) (pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje).
  4. Jis ketina Lietuvoje dirbti (44 str.).
  5. Jis ketina Lietuvoje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (441).
  6. Jis perkeliamas įmonės viduje (442) (pavyzdžiui, jeigu užsienietis yra ES ar ELPA valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas ir yra šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką).
  7. Jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (45 str.) (pavyzdžiui, jeigu užsienietis yra UTPĮ reikalavimus atitinkančios Lietuvoje įsteigtos bendrovės akcininkas ar vadovas).
  8. Jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (451) (dar kitaip vadinama „Startuolių viza“ (angl. „Startup visa“)).
  9. Jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje (46 str.).
  10. Jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju)  (47 str.).
  11. Jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu (491).
  12. Jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas (492).
  13. Jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi (493).

Tuo tarpu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis (ne ES ir ne ELPA pilietis) gali įgyti, jeigu atitinka bent vieną iš toliau išvardintų pagrindų:

Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:

  1. jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka (53 str. 1 d. 1 p.).
  2. Jis yra lietuvių kilmės asmuo (53 str. 1 d. 2 p.).
  3. Jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys (53 str. 1 d. 3 p.).
  4. Jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje (53 str. 1 d. 4 p.).
  5. Jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi (53 str. 1 d. 5 p.).
  6. Jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs  ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi (53 str. 1 d. 6 p.).
  7. Jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (53 str. 1 d. 7 p.).
  8. Jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (53 str. 1 d. 8 p.).
  9. Jis pragyveno ES valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos  – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal UTPĮ  40 str. 1 d. 41 p. (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą) (53 str. 1 d. 81 p.).
  10. UTPĮ 2 str. (užsieniečių, apsigyvenusių Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu faktiškai joje gyvenančių, teisė gauti leidimą nuolat gyventi) numatytu atveju (53 str. 1 d. 9 p.).
  11. Jis pragyveno ne ES valstybėje narėje ne ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba kitoje ES valstybėje narėje – ne ilgiau negu 6 metus ir joje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi (53 str. 1 d. 10 p.).

Leidimus gyventi išduoda ir keičia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24,, Vilnius, jį tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslu.