K. Žičkus: po EŽTT sprendimo Lietuvos statybų sektorius gali tikėtis pokyčių

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvos sprendimas įpareigoti Tumelių šeimą nugriauti statinį prie Molėtų yra neproporcingas. Pasak verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokato Kęstučio Žičkaus, tai yra reikšmingas įvykis Lietuvos statybų sektoriui leidžiantis prognozuoti, kad teismų praktika šalyje galimai keisis.

Šis EŽTT sprendimas neabejotinai turės įtakos teismų praktikai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, ypač dėl proporcingumo principo aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl statinių griovimo. Tikėtina, kad po tokio EŽTT sprendimo, ją pasieks ir daugiau panašaus pobūdžio bylų, nes šiuo metu Lietuvos statybų sektorių vienas po kito purto skandalai.

Advokatas teigia, kad šiandieninėje teismų praktikoje statytojai neretai yra įpareigojami nugriauti statinius, net jei statybos leidimas buvo gautas teisėtai. Po EŽTT sprendimo galima tikėtis, kad tokia praktika šalyje bus taikoma rečiau.

Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

Pasak advokato, viena vertus, EŽTT nustatė, kad įpareigojimas nugriauti statinį turėjo teisinį pagrindą ir kad juo buvo siekiama teisėto tikslo, grindžiamo viešojo intereso apsauga (gamtinės aplinkos ir ypač miškų apsauga). Kita vertus, EŽTT taip pat vertino, ar, atsižvelgiant į pareiškėjų interesą išsaugoti statinį, įpareigojimas jį nugriauti yra proporcingas siekiamam tikslui.

Šiame kontekste EŽTT pažymėjo, kad kompetentingos valdžios institucijos išdavė statybos leidimą, o vėliau įregistravo statinį viešajame registre, tokiu būdu iš esmės patvirtindamos, kad statinys galėjo būti ir buvo pastatytas teisėtai. EŽTT taip pat konstatavo, jog pareiškėjai niekaip neprisidėjo prie tokių, kaip vėliau paaiškėjo neteisėtų, valdžios institucijų sprendimų priėmimo ir neturėjo pakankamo pagrindo abejoti jų teisėtumu. Institucijos nuomone, pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių, jog ateityje jiems nebus nurodyta vien savomis arba iš dalies savomis lėšomis nugriauti statinį, pradėtą statyti pagal statybos leidimą, kuris po to buvo pripažintas negaliojančiu.

EŽTT atkreipė dėmesį būtent į valdžios institucijų pareigą užtikrinti, kad jų administraciniai aktai atitiktų įstatymų reikalavimus, taip pat pareigą veikti kruopščiai bei tinkamu laiku. Byloje buvo nustatyta, kad institucijos netinkamai vykdė šias pareigas, o pareiškėjai statinio nuosavybę turėjo gana ilgą laiką, dėl ko statinio nugriovimas prilygtų radikaliam nuosavybės apribojimui.

Atsižvelgdamas į šias ir kitas aplinkybes EŽTT galiausiai padarė išvadą, jog įpareigojimas nugriauti statinį buvo neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui ir kad buvo pažeistas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis.

EŽTT priėmus sprendimą dėl žmogaus teisių pažeidimo, valstybė turi teisinę pareigą imtis bendro pobūdžio priemonių (pavyzdžiui, teisės aktų, atitinkamos teismo praktikos keitimo) ir (arba), jeigu reikia, individualaus pobūdžio priemonių (pavyzdžiui, proceso atnaujinimo), skirtų nutraukti konstatuotą pažeidimą ir atlyginti jo pasekmes taip, kad kiek įmanoma būtų atkurta situacija, buvusi iki pažeidimo.

 

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *