Išaiškinti skirtumai tarp melagingos informacijos ir sąžiningos tiekėjo klaidos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 išaiškino, jog siekiant nustatyti, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, reikia vertinti, ar tiekėjas nurodė informaciją, kuri objektyviai yra melaginga, ar visgi nurodydamas informaciją bei duomenis tiekėjas suklydo dėl tokios informacijos teisinio vertinimo.

Melaginga informacija:

Informacija pripažintina melaginga nustačius, kad tiekėjas melagingai nurodo tam tikrus objektyvius faktus, pavyzdžiui:

  • nurodo, kad yra atlikęs darbus kokiame nors objekte, tačiau iš tiesų jame faktiškai nedirbo;
  • nurodo, kad atsakingas specialistas turi atitinkamą atestaciją, tačiau specialistas iš tiesų nėra išlaikęs egzamino ir pan.

Pasekmės: pašalinimas, nuo 2017-07-01 draudimas metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Nemelaginga informacija:

Informacija nelaikoma melaginga nustačius, kad tiekėjas suklydo dėl tam tikrų aplinkybių ar faktų teisinio vertinimo, pavyzdžiui:

  • tiekėjas pateikė įrodymus apie įvykdytą rangos darbų sutartį, pagal kurią tiekėjas darbu yra atlikęs, tačiau kuri statybos teisės aktų nustatyta tvarka dar nėra laikoma baigta;
  • tiekėjas pateikė įrodymus apie specialisto atestaciją, tačiau pasiūlymų pateikimo metu nežinojo ar nepastebėjo, kad atestacija nėra atnaujinta.

Pasekmės: pasiūlymo atmetimas konkrečiame viešajame pirkime.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24,, Vilnius, jį tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslu.