Darbuotojų asmens duomenys – kada reikalingas sutikimas, o kada užtenka informuoti?

Nors po Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų ir informacijos šia tema netrūksta, verslas vis dar dažnai susiduria su problema nustatydamas tinkamus teisinius pagrindus asmens duomenų tvarkymui. Anot JUREX verslo ginčų advokatų kontoros vyresniosios teisininkės Viktorijos Aponavičiūtės, neretai susiduriama su klaidingu požiūriu, kad sutikimas yra reikalingas visur ir visada bei gali pateisinti bet kokį asmens duomenų tvarkymą.

V.Aponavičiūtė teigia, kad užmirštama, jog sutikimas tėra vienas iš pagrindų tvarkyti asmens duomenis, kurio teisėtumui yra keliami gana griežti reikalavimai. Dėl sunkiai įgyvendinamų teisėtumo reikalavimų sutikimą geriausia pasitelkti tik tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymo negalima pagrįsti kitais teisiniais pagrindais, pavyzdžiui, sutarties, teisės aktų reikalavimų vykdymu ar konkrečiu teisėtu interesu.

Darbo santykiuose paprastai yra reikalingas tinkamas darbuotojo informavimas, o ne jo sutikimas

„Esminis reikalavimas sutikimui yra laisva jį duodančio asmens valia, kuri darbo santykiuose dažnai negalima vien dėl nelygiavertės darbdavio ir darbuotojo padėties. Ši aplinkybė jokiu būdu neužkerta kelio darbdaviui tvarkyti darbuotojo asmens duomenis – didžiąją dalį darbuotojų asmens duomenų darbdaviai tvarko vykdydami teisės aktų nustatytus reikalavimus arba darbo sutartį, todėl darbuotojo sutikimas yra nereikalingas“, – sako V. Aponavičiūtė.

Pavyzdžiui, darbuotojo vardą, pavardę, kitus identifikacinius duomenis, banko sąskaitos numerį darbdavys tvarko ne dėl to, kad darbuotojas sutinka, bet todėl, kad jų netvarkydamas negalėtų įvykdyti sutartinio įsipareigojimo – mokėti darbo užmokesčio. Jei kuris nors darbuotojas nesutiktų, darbdavys neišmontuotų ir vaizdą įrašančių kamerų ar kitų stebėsenos įrenginių. Vis dėlto, net ir naujai parengtose darbo sutartyse vis dar pasitaiko formuluočių, kad pasirašydamas darbo sutartį, darbuotojas sutinka su jo asmens duomenų tvarkymu, įskaitant ir sutikimą su darbdavio vykdoma stebėsena.

Pasak vyresniosios teisininkės, darbdaviui dažniausiai reikia pasirūpinti ne sutikimo gavimu, bet tinkamu darbuotojų informavimu apie asmens duomenų tvarkymą – nurodyti darbuotojams, kokie jų asmens duomenys, kokiais tikslais ir teisiniais pagrindais yra tvarkomi, kiek laiko saugomi, iš kur gaunami, kam perduodami ir pan. Paprastai informacija apie asmens duomenų tvarkymą darbuotojams yra pateikiama darbo sutartyje, pranešime apie asmens duomenų tvarkymą, asmens duomenų saugojimo politikoje ar kitame vidiniame įmonės teisės akte. Vienais atvejais toks informavimas yra pakankamas, tačiau labiau darbuotojo privatumą varžančio asmens duomenų tvarkymo, darbuotojų stebėsenos atveju derėtų pasitelkti ir papildomas informavimo priemones. Pavyzdžiui, darbuotojui suteiktame automobilyje užklijuoti apie GPS įrangą, ant telefono – apie pokalbių įrašymą informuojantį lipduką ir pan.

Darbuotojo sutikimas galimas, tačiau tik išimtiniais atvejais

„Darbuotojo sutikimo asmens duomenų tvarkymui galima prašyti tik tais atvejais, kai nėra kitų teisinių pagrindų, o asmens duomenų tvarkymas neturi didelio poveikio darbuotojo privatumui. Pavyzdžiui, kai įmonės interneto svetainėje ar socialinių tinklų paskyrose norima skelbti darbuotojų nuotraukas, informuoti kitus kolektyvo narius apie kolegos gimtadienį ir pan.“, – teigia V. Aponavičiūtė.

Teisininkė teigia, kad sutikimas būtų teisėtas, svarbu sudaryti darbuotojui realią galimybę nesutikti ir bet kada atšaukti duotą sutikimą. Tokios galimybės tikrai nėra, kai sutikimo formuluotė yra įtraukiama į darbo sutartį, kurią pasirašydamas darbuotojas neva sutinka ir su asmens duomenų tvarkymu. Sutikimas visais atvejais turėtų būti atskirtas nuo kitų klausimų, dėl kiekvieno duomenų tvarkymo tikslo ir panaudojimo būdo turėtų būti prašoma atskiro sutikimo. Pavyzdžiui, darbuotojas turi turėti galimybę sutikti, kad jo nuotrauka būtų skelbiama įmonės interneto svetainėje, tačiau nesutikti su nuotraukos paskelbimu socialiniame tinkle.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.