Dalykinės reputacijos pažeidimas ir jos gynimo galimybės

Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina gynybos mechanizmus tais atvejais, kai buvo pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti šia teise, reikia įvertinti keletą aplinkybių, leidžiančių nustatyti, ar paskleista informacija iš tiesų pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo teisinį pagrindą įtvirtina Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo turi teisę ginti pažeistą dalykinę reputaciją, tai yra, reikalauti paneigti paskleistą, reputaciją pažeidžiančią, neatitinkančią tikrovės informaciją, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Neturtinė žala, juridinio asmens atžvilgiu, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas ir kita. Neturtinę žalą teismas įvertina pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos juridinio asmens (įmonės, įstaigos, organizacijos) dalykinės reputacijos būtų tikslinga tik esant visoms šioms sąlygoms: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį; c) faktas, jog paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Žinių paskleidimo faktas

Paskleistomis laikomos žinios, kurios yra paskelbtos per visuomenės informavimo priemones, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus), praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma.

Kai žinios yra paskleistos dokumentuose, dalykinio pobūdžio susirašinėjimo raštuose, (pavyzdžiui, su klientais ar partneriais) paskleidimo faktas įrodomas rašytiniais įrodymais. Teismui turi būti pateikiami šių įrodymų originalai arba tinkamai patvirtinti nuorašai.

Faktas, jog paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį

Teismas, nagrinėdamas bylą turi nustatyti faktą, ar paskleistos žinios yra apie ieškovą, tai yra apie konkretų juridinį asmenį. Šį faktą įrodinėja ieškovas, tačiau tik tuomet, jeigu jis tiesiogiai nebuvo paminėtas ir iš paskleistų žinių turinio neaišku, ar žinios yra būtent apie jį. Jei iš paskelbtos informacijos turinio yra akivaizdu, kad informacija pateikiama būtent apie juridinį asmenį, šio fakto atskirai įrodinėti nereikia.

Faktas, jog paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina juridinio asmens gerą vardą (reputaciją) turi būti įvertinami keli kriterijai.

Vienas iš kriterijų yra tai, kad paskleista informacija turi būti laikytina žiniomis, o ne nuomone. Žinių ir nuomonės atribojimas yra būtinas, nes teisės pagal Civilinį kodeksą ginamos tik žinių paskelbimo atveju. Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiškinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą informacijos pateikimo kontekstą, aplinkybes, sakinių konstrukciją ir panašiai, ištirti ir įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes.
Pagal kitą kriterijų, žeminančiomis yra laikomos tik tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą. Tai turi būti klaidinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens (taip pat ir juridinio asmens, jam atstovaujančių asmenų) padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai.

Paskleistų žinių žeminantį pobūdį turi įrodyti ieškovas, išskyrus žinių atitikimą tikrovei. Paskleistų žinių dalykinę reputaciją žeminantis pobūdis gali pasireikšti juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimu, pelno sumažėjimu ateityje, bendradarbiavimo su partneriais bei klientais sunkumais, kitomis neigiamomis pasekmėmis. Jei Bendrovės klientai ar partneriai suabejoja juridinio asmens patikimumu, išsako savo nuogąstavimus ir abejones dėl tolesnio bendradarbiavimo, ir tai turi įtakos juridinio asmens veiklai, tokiu atveju galėtų būti pripažintas dalykinės reputacijos pažeminimo faktas.

Faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės

Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar vyksta tikrovėje. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žinių neatitikimas tikrovei yra preziumuojamas, kol atsakovas neįrodo priešingai. Taigi, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Pažymėtina, kad žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, pavyzdžiui, netiksliai nurodytas laikas ar vietovė. Kaip įrodinėjimo priemonėmis atsakovas gali naudotis asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, visais įmanomais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais.

visos įžvalgos
Sužinokite daugiau

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

El. pašto adresas *
Pateikdama(s) savo elektroninio pašto adresą sutinkate, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, kodas 3005573017, T. Kosciuškos 24, Vilnius, jį tvarkys tiesioginės rinkodaros tikslu.